Naujausios
Verslas žada dėl euro kainų nekelti
Lietuvos pramonininkų konfederacijos atlikta 130 įmonių apklausa atskleidė, kad šalies verslininkai euro įvedimui pritaria, tačiau nesutaria, kada tai reikėtų padaryti. Be to, dauguma įmonių vadovų dievagojasi, kad jie nepasinaudos proga įvedus eurą didinti kainų. O jei jos kiek ir padidės, tai neva atpirks ir panašiu dydžiu padidintos algos.
 |
| Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis ELTA nuotr. |
Verslininkai – už eurą
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis vakar pristatė tyrimą, kaip šalies verslininkai vertina galimą euro įvedimą Lietuvoje. Iš viso buvo apklausta 130 įmonių vadovų. Iš jų net 84 proc. pritaria euro įvedimui Lietuvoje. 13 proc. šalies gamintojų nenori keisti dabartinės valiutos, o 3 proc. nuo atsakymo susilaikė.
„Kalbos apie euro įvedimą pagarsėjo. Juo labiau kad 2014 metais Latvija ketina įsivesti eurą. Mes atlikome 130–ies didžiausių įmonių vadovų apklausą. Į klausimą, ar pritaria euro įvedimui, atsakė net 84 proc. Didžioji dalis palaiko, tik nesutapo nuomonės, kada tai reikia padaryti. Tačiau galima pasakyti, kad dauguma – 51 proc. – laikosi nuomonės, kad tai reikia padaryti kuo greičiau“, – dėstė R. Dargis.
Linkę neskubėti
Pasak jo, 45 proc. apklaustųjų nemano, kad eurą įsivesti reikia jau 2015 metais, jie linkę sulaukti tinkamo tam meto, kai nurims Europoje sklandančios skolų audros. R.Dargio teigimu, kodėl daugiau nei dešimtadalis verslininkų nenori, kad būtų įvestas euras, nėra aišku, mat to respondentų nebuvo klausta. Tačiau kiti pramonininkai laikosi nuomonės, kad euroskeptikų abejones augina nuomonė, esą bendros ES valiutos įsivedimas smogs šalies ekonomikai, nes nėra tiksliai žinoma, kiek euro įvedimas kainuotų Lietuvai.
Manoma, kad Lietuva kasmet turės įnešti apie 200 mln. litų į ES biudžetą, mat visoms euro zonos narėms yra privalomas dalyvavimas Europos stabilumo mechanizme.
Brangus „malonumas“
Dabartiniai skaičiavimai rodo, kad Lietuvos įnašas įvedus eurą siektų 0, 32 proc. bendros Europos stabilumo mechanizmo sumos, kuri siekia 700 mlrd. eurų (2,417 trln. litų). Tad Lietuvai per 5 metus reikėtų sumokėti 7,7 mlrd. litų. Tiesa, tik 15 proc. šios sumos reikėtų sumokėti grynaisiais, o likusią dalį reikėtų garantuoti viešuosiuose finansuose. Jei padėtis finansų rinkose nepablogės, Lietuvos įnašas kasmet siektų 232 mln. litų. Bet mūsų šaliai gali būti taikoma nuolaida, mat mūsų BVP nesiekia 75 proc. ES vidurkio vienam gyventojui. Tai reiškia, kad Lietuvos metinis indėlis būtų apie 200 mln. litų. Tiesa, ir tai yra milžiniški pinigai.
Tačiau pramonininkai tvirtina, kad bent jau įmonės iš to tikrai išloštų, nes esą išaugs eksportas, Lietuva taps patrauklesnė šalis užsienio investicijoms. Be to, verslas kasmet sutaupytų iki 100 mln. litų transakcijų išlaidoms ir turėtų galimybę skolintis iš Europos stabilumo mechanizmo daug palankesnėmis palūkanomis.
Infliaciją dengs didesnės algos
Euro įvedimui nepritariantieji kaip vieną iš pagrindinių argumentų nurodo kilsiančias kainas ir didėsiančią infliaciją. Tačiau R. Dargis tvirtina, kad šie argumentai yra iš piršto laužti, mat didžioji dalis respondentų įrodinėjo, kad euro įvedimas didelės įtakos kainų didėjimui neturės.
„Apklausa rodo, kad prisijungimas prie euro zonos esminės įtakos produkcijos kainoms neturės. Didžiausią įtaką kainų pokyčiams turės ne euro įvedimas, o pasaulinės žaliavų kainos ir energetinių resursų dinamika“, – akcentavo R. Dargis.
Tiesa, jis pridūrė, kad įvedus eurą turėtų nežymiai padidėti infliacija, tačiau tai neva yra neišvengiama dėl kainų apvalinimo ir vienkartinių išlaidų apskaitos sistemoms keisti. Esą galimas tik 0,2 proc. infliacijos paspartėjimas. Anot pramonininkų, Estijos pavyzdys parodė, kad joje įvedus eurą infliacija augo lėčiau nei Lietuvoje. Pasak jų, verslininkai piktnaudžiauti apvalinimu pernelyg negalės, nes esą tą pajutę pirkėjai tiesiog stabdys vartojimą.
Tačiau, anot R. Dargio, gyventojai nepajus net 0,2 proc. infliacijos paspartėjimo, nes dėl to paties apvalinimo nežymiai augs ir atlyginimai. Be to, esą algos didės ir neįsivedus euro, nes dėl didelio kvalifikuotų darbuotojų trūkumo prasidės jų perviliojimas.
Išaugins valstybės skolą
„Į klausimą, ar dėl euro įvedimo padidės produkcijos kainos, 53 proc. atsakė, kad niekas nesikeis, kaštai nedidės, 13 proc. net atsakė, kad sumažės, o 33 proc. vertina, kad euro įvedimas padidins sąnaudas, nors tiesioginių veiksnių tam mes neįžiūrėjome. Tai yra daugiau psichologinis vertinimas. Litas yra susietas su euru, didelė dalis atsiskaitymų eurais vyksta ir dabar, ypač už žaliavų, produkcijos pardavimus, eksportuojant į ES valstybes vyrauja eurai ir doleriai. Įvertinę Estijos pavyzdį matome, kad įvedus eurą infliacija iškart kiek padidėjo, o paskui net sumažėjo. Lietuvos ir Estijos skirtumai yra dėl to, kad vidaus rinka Estijoje atsigauna kur kas greičiau, tai lemia ir skandinavų įtaka. Dėl to mes manome, kad euro įvedimas infliacijai didesnės įtakos neturės“, – dėstė R. Dargis.
Pasak jo, net 79 proc. įmonių vadovų iš euro įvedimo tikisi daugiau naudos nei žalos, o 9 proc. mano atvirkščiai.
Tiesa, ekonomistai yra apskaičiavę, kad dėl euro įvedimo valstybės skola dar labiau išaugs. 2015 m. valdžios sektoriaus skola gali išaugti net iki 50 proc. BVP. Ir tai tik su sąlyga, jei nebus prisiimta brangių su ilgalaikiais projektais susijusių įsipareigojimų: dėl naujos elektrinės, suskystintų dujų terminalo statybos ir panašių. Juos prisiėmus, skola dar labiau išaugs.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis
