Naujausios
„Patrepsynėje“ – žibančios šokėjų akys
Šiaulių arenoje šeštadienį įraudusiais skruostais ir su džiaugsmo žiburiukais akyse ant parketo sukosi šokėjų poros iš visos Lietuvos – vyko respublikinis moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė-2013“ finalas. Geriausiems šokėjams įteiktos unikalios dovanos.
Simona PUŽAITĖ
simona@skrastas.lt
Dalyvavo 107 šokėjų poros
Į Šiaulių areną suvažiavo atrankinių turų laimėtojai iš 22 savivaldybių: Neringos miesto, Šiaulių miesto ir rajono, Kauno miesto ir rajono, Panevėžio miesto ir rajono, Radviliškio, Kėdainių, Prienų, Ukmergės, Biržų, Jonavos, Pakruojo, Pasvalio, Kelmės, Mažeikių, Akmenės, Šilutės, Tauragės, Telšių ir Šilalės rajonų.
Iš viso dalyvavo 107 šokėjų poros. Pradedančiųjų kategorijoje varžėsi 66 poros, pažengusiųjų – 41 pora. Šiaulių miestui atstovavo 10, Šiaulių rajonui – 5 šokėjų poros.
Geriausia pradedančiųjų šokėjų pora pripažinta Gabrielė Vielavičiūtė ir Mažvydas Žilinskis iš Šiaulių rajono Kuršėnų Pavenčių mokyklos (mokytoja V. Vielavičienė). Geriausia pažengusiųjų šokėjų pora išrinkti Darina Stasytytė ir Rapolas Beržinis iš Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblio „Gers smuoks“ (vadovės I. Kėblienė ir J. Kasputytė).
Geriausioms poroms įteiktos tautodailininko Alberto Martinaičio pagamintos kanklės. Šokėjai įpareigoti kankles parnešti į mokyklą.
Ypatingi prizai šokėjams
Gausybė savanoriškai įsteigtų prizų, kuriuos gauna ne tik komisijos įvertintos poros, „Patrepsynę“ daro išskirtine iš kitų projektų. Taip skatinama ne tik pačiam gražiai šokti ir laimėti, bet ir pastebėti kitus.
„Kartu su šokiu žmonės mokomi ne imti, bet duoti“, – sakė vienas iš organizatorių A. Martinaitis. Kiekvienais metais jis kuria dovanas pagal archeologinių kasinėjimų radinius, senoviškų papuošalų kopijas.
Šių metų „Patrepsynės“ geriausieji apdovanoti amuletais iš akmens – antropomorfinėmis žmogeliukų figūrėlėmis. Maždaug 6 tūkstančių metų senumo figūros rastos Juodkrantės lobyje. A. Martinaitis sukūrė figūras remdamasis posakiu „žmogus su akmeniu užantyje“.
Dar vienas prizas pagamintas pagal Joniškio rajono Nartaučių kaimo lobį – Žiemgalos moterims būdingas papuošalų rinkinys. XII a. moterims ant kaklo kabojo apie 12 amuletų: paukščiukai, kirvukai, gyvuliukai, kryžiukai ir kita. A. Martinaitis varžytuvėms iš viso pagamino mažiausiai 60 įvairiausių amuletų.
Šiaulietis kalvis Arūnas Vaičelis kasmet kala vis daugiau šokių pavadinimų iš geležies. Jis įsteigė specialius prizus geriausiems tam tikrų šokių šokėjams: „Papiljono-šiaučiaus“ prizą – geležinių batukų porą, „Kuchanuškos“ prizą – geležinių gėlių porą ir šokio „Šiaučiukas-kriaučiukas“ apdovanojimą – dvi „auksines“ adatas. Specialų šokio „Žyds“ prizą – dvi tradicines Užgavėnių kaukes sukūrė kaukių meistras Laimonas Bartkus.
Šokiai moko džentelmeniškumo
„Žinote lietuvišką posakį – žmogus vaikšto ne savose kelnėse. Mes esame tie žmonės, kurie turi savo tautinius kostiumus“, – sakė A. Martinaitis. Anot jo, šokių konkursas panašus į senovinėje arenoje žaidžiamą spartakiadą.
„Vaikai laimės visai kitus dalykus – kada mokės šokti, vaikinas žinos, kaip elgtis su mergina, vairuojant automobilį gatvėje jaunuoliai bus ne kelių ereliai, o džentelmenai. Gamtoje gyvūnai, paukščiai šoka ritualinius šokius tam, kad atsirinkti su kuo pratęsti giminę. Ką gali žinoti, gal kas susikukuos ir susišoks, bus darni šeima“, – šokių universalumą pagrindė tautodailininkas.
Kaip geriausia pradedančiųjų šokėjų pora įvertinti G. Vielavičiūtė ir M. Žilinskis pabrėžė, jog reikia puoselėti tai ką turime – tradicines vertybes.
„Labai gerbiu viską, kas susiję su lietuvių tauta, folkloru, dievinu šokius, dainas. Gera būti kartu tarp žmonių su tais pačiais pomėgiais“, – sakė Gabrielė. Mažvydas pridūrė – labiausiai šokiuose jam patinka porininkė ir draugai.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
ŠYPSENA: Šokėjai tvirtina – svarbiau už apdovanojimus yra šokti bendraminčių būryje ir patirti gerų emocijų.
