Naujausios
Vyriausybės pasiuntiniai Briuselyje – ne turistai
Skirtingi valdančiosios koalicijos partnerių požiūriai į euro įvedimą Lietuvoje, jaunimo apsisprendimas emigruoti iš Tėvynės vien dėl siaubingos biurokratinės mašinos ir galybės verslo kontrolierių, Vyriausybės pažadai tuoj pat sukurti kol kas neįvardintą skaičių naujų darbo vietų – apie tai šeštadienį interviu „Respublikai“ pasakojo premjeras Algirdas Butkevičius, kurio kabinetas kovo 22-ąją švęs šimtadienį. Šiandien tęsiame pokalbį su Vyriausybės vadovu.
 |
| Premjeras Algirdas Butkevičius ELTA nuotr. |
– Kodėl Lietuva dažniausiai itin paklusniai ir skubiai į nacionalinę teisę perkelia ES direktyvas bei reglamentus, kartais net kenkiančius mūsų valstybės interesams tik todėl, kad bijome ginčų, bylų su EK, o galbūt drąsiai kovodami už save ES valstybių akyse kaip tik pasirodytume stiprūs, mūsų šalies politinis svoris taptų apčiuopiamas, gerbtinas?
– Nemanau, kad Briuselyje mes absoliučiai su viskuo sutinkame. Tik kartais jau pačioje Lietuvoje pernelyg uoliai vykdome ES nurodymus, tiesmukai juos suprantame ar net patys modifikuojame.
Juk net ES direktyvas reikia mokėti skaityti ir tarp eilučių, tada suprasime, kad Briuselis primygtinai nereikalauja to ar ano, turime teisę perkelti į lietuvišką įstatymą sau naudingesnio dokumento variantą.
Pavyzdžiui, nagrinėdami atskiras žemės ūkio temas ir jų svarstymą ES, mes pamatėme, kad buvusios Vyriausybės pasiuntiniai Briuselyje neretai tik pasėdėdavo, pabūdavo posėdžiuose, o apie kokią nors kovą už Lietuvos žemdirbių interesus nebuvo net kalbos.
Tokie pasisėdėjimai Briuselyje nebus toleruojami, aš taip pat reikalausiu, kad Lietuvos pareigūnai net negalvotų apie nuolaidžiavimą ES institucijoms, į jas vyktų su konkrečiomis užduotimis bei Vyriausybės suformuota pozicija, o grįžtų su pasiektais rezultatais.
Mes tikrai stebėsime, kaip ir ką nuveikė mūsų žmonės Briuselyje, ten turėtų vykti tik labai principingi pasiuntiniai. Principingumo aš pirmiausia reikalausiu iš savo ministrų, kurie vykdami į aukščiausio lygio susitikimus jau žinotų, kur galima atsitraukti, o kur privalu stovėti iš paskutiniųjų.
– Tai ar statysime atominę elektrinę, ar ne? Ką darysime su akivaizdžiai per dideliu ir per brangiu valstybei Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu?
– Dabar dar skaičiuojame, kiek išties Lietuvai reikėtų įdėti pinigų, kad gerokai sumažėtų šilumos kainos, ir kiek biokuro galėtume naudoti šilumai gaminti.
SGD terminalas turi būti pabaigtas 2014 metais, o tada turėsime ir alternatyvą rusiškoms dujoms. Klaipėdos terminalo mes nebegalime atšaukti, nes šiandien jau mačiau, kaip atrodo Lietuvai skirtas laivas-saugykla – Pietų Korėjoje baigti visi jo metalo darbai, dengiamas korpusas.
Aš manau, kad bus nutiestas naujas vamzdis nuo Klaipėdos iki Kuršėnų, o tuomet atsivers galimybė per mūsų terminalą gautomis dujomis užpildyti ir Latvijos saugyklas.
– Kaip suprasti – jūs pasisakote ir už biokuro gamybos bei panaudojimo didinimą, ir už dujų importo augimą per SGD terminalą?
– Mes turime naudoti ir biokurą, ir dujas, nes biokuru galima patenkinti tik apie 30 proc. Lietuvos katilių poreikius bei galimybes. Turime atlikti ir trečią žingsnį – įvykdyti šiukšlių deginimo programą, tai leistų pasigaminti papildomos nebrangios energijos ir taip pat sukurtų darbo vietų, o ypač – kaime.
– O koks bus Visagino atominės elektrinės projekto likimas?
- Galutiniai ekonominiai skaičiavimai bus pateikti iki gegužės vidurio, tačiau dabar aiškiai žinau, kad nerizikuočiau su tokių ilgalaikių statybų pradžia, jeigu jos nebus naudingos Lietuvai.
Kovo 11-ąją Vilniuje buvau susitikęs su Suomijos Parlamento pirmininku Eru Heineluomu, kuris mane informavo, kad prancūzų statoma Oikiluoto atominė elektrinė turėjo būti užbaigta dar 2010 metais, tačiau statybos pabaiga jau nukelta į 2017 metus. Suomiai jau susitarė su Prancūzijos bendrove „Areva“, kad vien netesybos kainuos 2 mlrd. eurų (apie 6,9 mlrd. litų).
2015 metais Lietuva elektros tinklais jau turės būti sujungta su Švedija ir Lenkija, tuomet būsime ne tik bendroje Europos energetikos sistemoje, bet ir elektros biržoje. Ką reikėtų daryti su branduoline elektros energija, jeigu ji kainuotų gerokai brangiau nei rinkoje? Tos elektros negalėtum nei kur nors pasidėti, nei išjungti branduolinio reaktoriaus.
– Tad ar galite šiandien tiesiai pasakyti, kad Visagino reaktoriaus tikrai nebus?
– Aš viduje daug ką jaučiu, tačiau nieko tiesiai pasakyti negaliu. Nekelkime emocijų, kol nėra galutinių skaičiavimų.
Parengta pagal dienraštį „Respublika“
