Naujausios
Projekto idėją įkvėpė Šiauliuose ir visoje Lietuvoje gerai žinomame Rimanto Kmitos popromane „Pietinia kronikos“ apkalbami kiemai, patvoriai ir užkampiai bei festivalio „Šiaulių naktys“ bulvaro gaivinimo akcija, kurios viena iš komunikacijos strategijų – pietinio kultūros perkėlimas į miesto centrą.
Renginių ciklas „Kiemai“ patrauklus dviem aspektais. Pirma – daugiabučio kiemo erdvė bent vienam vakarui virsdavo kultūrine erdve, kurioje du žinomi kultūros veikėjai tarpusavyje diskutuodavo vienas su kitu be jokio moderatoriaus. Antra – pasirengimo renginiams darbai išjudindavo Šiaulių miesto bendruomenes, renginiai tapdavo pretekstu išeiti iš „degtukų dėžutės“ ir pasilabinti su kaimynais.
Daugelis šiauliečių dar atmena laikus, kai Šiauliai garsėjo kaip pramoninis miestas, kuriame kiemo erdvė užimdavo svarbią vietą. Kas kieme susitikdavo žodžiu kitu persimesti prie skalbinių virvių, kas kartu žaisti „Klasės“ ar „Ali Baba“, „Tuku tuku“ ar „Leteškės“, kas pasisėdėti vakarais su draugais. Tais laikais daugelio žmonių gyvenimas prabėgdavo tame pačiame mikrorajone, žmonės pažinojo savo kaimynus, todėl kiemų kultūra buvo gyva. Didėjant mobilumui, kiemų kultūra ir bendravimas su kaimynais, bendruomenių aktyvumas nyksta. Dažniau pagauname save individualiai gyvenant vienoje iš „degtukų dėžučių“, o ne einant cukraus pas kaimynus, tad „Kiemai“ įkvepia bendrauti, (susi)pažinti savo kaimynus.
Nenuostabu, kad pirmąjį „Kiemą“ atidarė šio projekto įkvėpėjai ir kiemų kultūros gaivintojai – Rimantas Kmita ir Remigijus Ruokis, kurie viename iš Šiaulių pietinio rajono daugiabučių kiemų diskutavo apie „Pietinia istorijas i žmones“ bei dalinosi kultūriniais prisiminimais apie 1990-ųjų Šiaulius. Panašu, kad renginių vieta ir diskusijos aktualumas šiauliečiams įtiko, tad antrajame renginyje buvo galima vėl sutikti tuos pačius kultūrinius turistus, migruojančius iš kiemo į kiemą.
Aktoriaus, teatro ir kino apdovanojimus pelniusio Mariaus Repšio ir poeto, publicisto Mindaugo Nastaravičiaus dinamiškas duetas į kiemą pritraukė dvigubai didesnę auditoriją nei pirmajame renginyje. Gausybė žmonių ne tik iš kaimynystės, bet ir iš kitų mikrorajonų klausėsi dviejų kultūrininkų asmeninių istorijų apie jaunystės nesėkmes ir sėkmes, galėjo užduoti jiems rūpimus klausimus. Ir visa tai – karštą šeštadienio popietę, kai, remiantis mitais, Pietinio rajone nerasi nė gyvos dvasios!
Trečiasis „Kiemų“ renginys Šiauliuose jau buvo laukiamas. Renginių ciklo vardas darėsi iškalbingas, tačiau pasirinkta atokesnė vieta – Zoknių mikrorajonas – kėlė daug klausimų patiems renginio lankytojams. Organizatorių ir miesto savivaldybės telefonas netilo nuo užklausų: žmones domino kaip iš Pietinio rajono nuvykti į Zoknius, ar nereikia registruotis norint patekti į renginį, ar galima atsivesti vaikus ir ar tikrai dalyvavimas renginyje nieko nekainuoja. Didžiausia mįslė iki paskutinės minutės kamavusi tiek „Kiemų“ fanus, tiek pačius organizatorius – ar šiauliečiai ryšis važiuoti per visą miestą vien dėl šio renginio? Vis dėlto, daugiau nei 300 šiauliečių sutraukė Viktorijos Aprimaitės ir Indrės Stonkuvienės duetas, nusprendęs kalbėtis dviprasmiškai perskaitoma tema „D(r)amų pasaulyje“. Tiesa, pastebėtina, kad į diskusiją susirinko išskirtinai moteriška auditorija, vyrų buvo vienetai.
Ketvirtasis ir paskutinis „Kiemų“ renginys – diskusija tarp šiauliečio filosofo Gintauto Mažeikio bei publicisto, rašytojo Andriaus Jakučiūno – buvo gurmaniška kultūrinė puota. Deja, į ją susirinko žymiai mažiau žmonių nei buvo matyti antrajame ar trečiajame renginyje. Nepaisant to, kad renginys vyko lengvai pasiekiamoje vietoje – miesto centre. Tiesa, organizatorių teigimu, to buvo galima tikėtis, kadangi pati renginio tema „Kutūros nesusipratimai ir kitos heter-u-topijos“ galėjo patraukti išskirtinai miesto kultūros kūrėjus.
Gintauto Mažeiko ir Andriaus Jakučiūno duetas provokavo ne tik prieštaras tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos, bet ir leido ironiškai pažvelgti į kultūrininkų virtuvę. Ne visada sėkmingą regioninių projektų finansavimą, bohemijos trūkumą ir Šiaulių miesto, kaip vartotojiško tranzito atspindį.
Diskusinių renginių ciklo vienas iš ryškių pliusų – jaunųjų šiauliečių atlikėjų pasirodymai, kurie ne tik kvietė prisėsti kieme, bet ir pažinti jaunuosius miesto talentus. Renginiuose pasirodė Šiaulių universiteto studentas, pradedantis atlikėjas Domas Ročka, šiais metais susibūrusi grupė „The Phonic Strings“, dainininkė Gabija Lukrecija Petrauskaitė ir neseniai albumą „Bitės skrydis“ išleidusi talentinga atlikėja Elzė Urbietytė.
Žvelgiant iš šalies, renginių ciklas „Kiemai“ turi potencialo plėstis ir augti, sujungdamas bendruomenes ir skatindamas jas rinktis kieme ne tik semkių gliaudyti, bet ir dalyvauti kultūriniuose vyksmuose. Žiūrovo akimis gerai pastebimas renginio organizatorių rūpestis ne tik renginio dalyviais, bet ir kiemo vaikais, kuriems renginių metų pašalėje nuo renginio scenos buvo organizuojamos edukacijos, tad tėvai galėjo būti ramūs dėl savo atžalų užimtumo.
Renginių ciklo organizavimas bibliotekininkus pakvietė naujiems iššūkiams: užmegzti ryšius su bendruomenėmis, komunikuoti apie renginius netradicinėmis formomis, ieškoti tinkamų vienas antram diskusijos partnerių. Nepaisant daugiau pliusų nei minusų renkančiame renginių cikle, organizatorių teigimu tobulėti ir plėsti yra kur. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Ekaterina Prakapenė teigia, kad projektas, kuris pretenduoja tapti tęstiniu, visada turi mesti iššūkį pats sau, ieškodamas kaip nepabosti, kaip kieme sukurti ir palikti kažką daugiau, nei tik vieno kultūringo renginio prisiminimą. Be to, visada lieka pavojus, kad projektas, kuris minta tik iš Lietuvos Kultūros Tarybos ir prie kurio veiklų įgyvendinimo neprisideda miesto verslininkai bei vietos bendruomenės, gali likti tik mirktelėjimu. Tad į kiemus kitąmet ketinančių grįžti organizatorių laukia neramus ir iššūkių pilnas pusmetis.
Nepaisant organizatorių nuogąstavimų, reikia pasakyti, kad kiekvieno „Kiemo“ renginys rado savo žiūrovą. Be to, tokio formato renginių didžiausias pliusas – jų socialinė įtrauktis. „Kiemai“ provokavo kultūra domėtis asmenis, kurie niekada to nedarė, o tai ypatingai svarbu ne tik Šiaulių, bet ir visos šalies kontekste: Pietinio kiemuose galėjai pamatyti iš tolėliau Mariaus Repšio besiklausant retai kada kultūroje dalyvaujančius geziukus, į diskusiją su Indre Stonkuviene vežimėlius pristūmė daugiavaikės mamos, kurioms pasimėgauti kultūra kitose, nei jų pačių kiemas, erdvėse dėl laiko stokos dažnai yra tiesiog neįmanoma.
