Naujausios
KOMENTARAS
Smūgis kyšininkų luomui
Regina MUSNECKIENĖ
Lietuvoje sėkmingai gyvuoja atskiras kyšininkų luomas. Tai tokia korumpuota turtingųjų klasės atšaka. Jeigu turtus, žinoma, klasifikuotume pagal kilmę.
Tai akivaizdžiai pailiustravo trečiadienį sulaikyti net 29 Medininkų posto muitininkai. Sakoma, jog įtariamųjų bus dar daugiau.
Po dvidešimties nepriklausomybės metų pagaliau pratrūko vienas iš didžiausių korupcijos pūlinių. Bet tokių pūlinių aibės Vyriausybėje, Seime, santykiuose tarp savivaldybių ir verslo struktūrų, konkursuose į valstybės tarnautojų pareigas.
Kartkartėmis išverčia vieną kitą kostiumuotąjį iš posto. Kitą ir su antrankiais išveda. Žiniasklaida paprognozuoja, kad „pasėdės“ kokius aštuonerius metus. Bet įtarimai išsisklaido kaip dūmas. Ir korumpuotieji toliau vaikšto laisvėje.
Masinis muitininkų sulaikymas parodė, kokio masto korupcija veši Lietuvoje.
Atrodo, jog be dėmės nėra nė vieno muitininko, nė vieno mediko, nė vieno valdininko ir nė vieno kitų profesijų atstovo. Dauguma lietuvių yra arba kyšio ėmėjai, arba davėjai.
Apie tai visi seniai žinome. Juk per daug nesislėpdami lietuvaičiai net pakonsultuoja vieni kitus, kiek reikia duoti muitininkui, kad netikrinamas pravažiuotum sieną, kokia suma „užganėdyti“ gydytoją, kad plačiau pravertų burną ligonį konsultuodamas. Keliais šimtais galima pakelti mediko nuotaiką ir kvalifikaciją prieš gulant ant operacinio stalo.
Žinome. Bet kažkaip ramiai ir natūraliai priimame tokią tikrovę. Tiesiog per kelis dešimtmečius esame įpratę taip gyventi. Kyšių dydžiai pučiasi taip pat sparčiai kaip kainos prekybcentriuose. O mes net nesipiktiname.
Dargi perkame per sieną nelegaliai pervežtus rusiškus vaistus, degalus, cigaretes ir džiaugiamės sutaupę vieną kitą šeimos biudžeto litą. Taip ir sukamės. Vieni, neturėdami darbo, veža, kiti, mažai uždirbdami, perka. Ar galime vieni kitus dėl to smerkti?
Ekonomistai sako, jog emigrantai iškreipia Lietuvos ekonomiką. Esą jie užsienyje už darbą gaudami didesnius pinigus, grįžę Lietuvon perka brangius daiktus, nekilnojamąjį turtą, maisto produktus, siunčia pinigus artimiesiems, deda į bankus. Susidaro įspūdis, jog Lietuvoje nemažėja vartojimas. Lyg ant mielių auga indėliai.
Interneto komentaruose emigrantus keikia ir Lietuvoje likę tautiečiai. Esą jie dirba už didelius pinigus, leidžia sau atostogas egzotiškuose kraštuose, o į Lietuvą sugrįžta gydytis ir naudotis kitomis privilegijomis.
Bet emigrantai pinigus uždirba! Pluša neretai vergiškomis sąlygomis. Dažnas palikęs stalčiuje ir aukštojo mokslo diplomą.
O kyšininkai? Ar jie neiškreipia ekonomikos? Juk kyšių negaunantis žmogus dirba už vieną atlyginimą. Kaip šiemet paaiškėjo daugiau kaip pusmetį jis dirba valstybei, kad sumokėtų visus mokesčius. Tik antrą pusmetį dirba sau.
O kyšių gavėjai per mėnesį „susišaudo“ po kelis atlyginimus. Nuo kyšių nereikia mokėti mokesčių.
Jie gali sau leisti pirkti brangius visureigius. O mes – dešimties metų senumo naudotus automobilius. Paskui kas keli mėnesiai juos varome į servisą, kad važiuotume saugiai ir duotume uždarbio Lietuvoje dar likusiems šaltkalviams.
Kyšininkai ilsisi šiltuose kraštuose. Nusiperka vietas sanatorijose. Ar gali sau tai leisti iš krizinio atlyginimo gyvenantis žmogus?
Bet gyvenimo lygio mastelis atsiranda susumavus ir vienų, ir kitų galimybes. Todėl valdžios elitui ima dingotis, kad statistinis lietuvis gali pats susimokėti kelis tūkstančius už reabilitaciją sanatorijoje. Gali pats nusipirkti brangių vaistų. Gali pats, nors moka Ligonių kasai, antrą kartą sumokėti už konsultaciją ar tyrimą.
Visuomenė suskaidyta į du sluoksnius. Visiški vargšai, kuriems mokamos pašalpos ir kompensacijos. Ir turtingieji. Turtingiesiems priklauso ir tie, kur vienam šeimos nariui išeina šiek tiek daugiau kaip 520 litų per mėnesį, ir tie, kurie oficialiai „neva uždirba“ po 150 tūkstančių, ir verslininkai, ir kyšininkai.
Tačiau valstybės nubrėžta oficiali riba – labai efemeriška. Oficialusis vargšas kartais iš tikrųjų yra turtingesnis už turtingąjį. Jis gauna visas įmanomas pašalpas, maisto paketus, jo vaikus maitina valstybė. O pats sau ramiai verčiasi kontrabanda arba nelegaliai uždarbiauja.
Oficialusis turtingasis, kurio šeimos nariui tenka 521 litas, vargingesnis už vargšą. Jis neturi vargšo privilegijų ir faktiškai balansuoja ant skurdo ribos.
Korupcija iškreipia ne tik mūsų ekonomiką, bet ir moralę, požiūrį į vertybes. Korumpuotųjų turtai varo nepilnavertiškumo kompleksą tiems, kurie privalo gyventi kasdien skaičiuodami ir taupydami.
Kaip šalia korumpuotųjų jaučiasi žmogus, dirbantis nė kiek nelengvesnį darbą kaip muitininkas ir gaunantis už vidutinį mažesnį atlyginimą?
Kvailiu, kaip sakė vienas ministras? Nevykėliu? O gal iš tiesų turtuoliu, nes kasnakt ramiai miega?
