Naujausios
REZONANSAS
Mama po kelerių metų tylos išgirdo sūnaus balsą
„Šiaulių krašte“ lapkričio 17 dieną išspausdinus rašinį „Ispanija prarijo du sūnus“, kražiškei Irenai Panasiuk pagaliau pavyko susisiekti su Ispanijon prieš devynerius metus išvykusiu sūnum Algirdu.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Motinos nemigo naktys
Praėjusio šeštadienio „Šiaulių krašte“ straipsnyje „Ispanija prarijo du sūnus“ pasakota skaudi kražiškės Irenos Panasiuk gyvenimo istorija.
Prieš vienuolika metų išvyko dirbti į Ispaniją jos sūnus Viktoras, prieš devynerius metus brolio pėdomis pasekė ir jaunesnysis Algirdas. Šitiek laiko motina nematė sūnų. Jie nė karto nebuvo grįžę į Lietuvą.
Prieš metus mama sužinojo, jog nusižudė jos vyresnysis Viktoras. Prieš porą metų prarado ryšį su jaunesniuoju Algirdu. Motina kreipėsi į policiją, Lietuvos ambasadą Ispanijoje.
Sužinojo tik tiek, kad sūnus Algirdas – gyvas. Tačiau susisiekti su juo nepavykdavo, nes niekas nepasakė nei jo adreso, nei telefono numerio.
Motinos širdis jautė, kad jaunėliui sūnui kažkas negerai. Naktimis kankino nemiga. Pašlijo sveikata.
Nesugalvodama, kaip surasti sūnų ir jam padėti, moteris kreipėsi į „Šiaulių krašto“ redakciją.
Pavyko prisibelsti į ambasadą
Redakcija parašė laiškus į Lietuvos respublikos ambasadą Ispanijos karalystėje, Lietuvos respublikos Užsienio reikalų ministeriją, Madrido lietuvių bendruomenę.
Gautas atsakymas, jog Lietuvos ambasadai Ispanijoje yra žinoma Algirdo Panasiuk gyvenamoji vieta.
Tuomet redakcija parašė dar vieną laišką Lietuvos respublikos Užsienio reikalų ministerijos Viešųjų ryšių departamentui. Nusiųstas Irenos Panasiuk telefono numeris ir paprašyta bent motiną informuoti apie sūnaus gyvenamąją vietą.
Praėjusį pirmadienį mama sulaukė skambučio iš užsienio reikalų ministerijos. Jai pranešta, kokiu telefonu gali susisiekti su sūnumi.
Mama nedelsdama paskambino sūnui. O pakalbėjusi su juo, pranešė džiaugsmingą žinią ir redakcijai. Moteris verkė iš džiaugsmo, pagaliau išgirdusi savo vaiko balsą ir įsitikinusi, kad jis gyvas.
„Širdis jautė, kad jam – blogai. Sakė jau ketinęs eiti pėsčias į Lietuvą. Neturėjo net iš kur paskambinti. Darbo negauna. Ispanijoje irgi krizė. Be to, sirguliuoja. Skauda sąnarius. Maistu sušelpia Raudonojo kryžiaus organizacija. Miega kažkokiame name.
Valensijoje dar turėjo draugų. Gal ten ir būtų sulaukęs kokios pagalbos? O Madride – visiškai vienas. Iki Valensijos keturi šimtai kilometrų. Tikėjosi sulaukti pavasario. Pasidarbuoti vynuogynuose, o užsidirbęs pinigų kelionei, grįžti į Lietuvą.“
I.Panasiuk užsiminė, jog dabar neturinti pinigų pasiųsti sūnaus kelionei į Lietuvą. Moteris – bedarbė. Turi išlaikyti moksleivę dukrą. Ir keli šimtai litų jai dideli pinigai.
Galbūt atsirastų pasiturinčių žmonių, kurie galėtų paaukoti lietuvaičio kelionei atgal į Lietuvą. Jei turėtumėte galimybių ir noro padėti, prašome skambinti į redakciją.
