Pagerbti iniciatyvų rinkimų nugalėtojai

Pagerbti iniciatyvų rinkimų nugalėtojai

Pagerbti iniciatyvų rinkimų nugalėtojai

Vakar „Šiaulių krašto“ redakcijoje buvo pagerbti ir apdovanoti dienraščio organizuotų rinkimų “Metų iniciatyva 2010“ nugalėtojai. Jiems įteikti atminimo diplomai, dovanų ir gėlių.

Bene pagrindinis leitmotyvas, nuskambėjęs susitikimo su laureatais metu, buvo: „ Kai nieko nedarai, tai nieko ir nevyksta, o viena iniciatyva gimdo kitą“.

Petras BALČIŪNAS

petras@skrastas.lt

Dešimt kandidatų, šimtai vertintojų

Priminsime, kad šių rinkimų nugalėtojomis tapo Guoda Svirskytė ir Kristina Šapytė už idėją Šiauliuose įsteigti vadinamąjį „Blusų turgų“.

Rinkimų laureatais tapo gyvūnų mylėtojų šeima Adelė Levanienė ir Gintautas Kaminskas, priglaudžiantys ir globojantys benamius šunelius.

Dar vienas laureato diplomas įteiktas Alvydui Tamošiūnui, iškėlusiam ir įgyvendinusiam iniciatyvą atgaivinti ir populiarinti istorinę atmintį. Vienas iš tokių jo darbų — mūšio su bermontininkais Radviliškyje rekonstrukcija.

Iš viso rinkimuose dalyvavo 10 nominantų, kurių pavardes pasiūlė „Šiaulių kraštas“. Gauta keli šimtai skaitytojų atsiliepimų telefonu, internetu, laiškais.

Susitikime redakcijoje laureatai papasakojo, kaip gimė jų iniciatyvos, su kokiais sunkumais teko susidurti, ką planuoja nuveikti ateityje.

„Blusų turgus“ išpuliarėjo

Viena per kitą Kristina ir Guoda pasakojo, kaip gimė tokio turgaus idėja. „Blusų turgų“ merginos buvo mačiusios kitur. O vieną kartą Guoda pareiškė, jog turinti visokių daiktų: drabužių, knygų, žaislų, suvenyrų — gal reikėtų surengti turgų. “Pasirodo, reikia leidimo, ir nepagalvojome, kad bus sunku“, — pasakoja Guoda. Teko rašyti prašymą Savivaldybei. Buvo gautas vienkartinis leidimas liepos 21 dieną Kaštonų alėjoje surengti “Blusų turgų“ Džiaugiamė, kad mums labai padėjo policija“.

„Mus gąsdino, kad prisikabins Mokesčių inspekcija. Tačiau taip neįvyko“, — prisimena Kristina.

Po to sekė kitas nuogąstavimas, kad žmonės neateis. Kai merginos pirmą kartą išsiruošė į Kaštonų alėją, manė, jog bus ten pirmos ir paskutinės. Bet jau buvo žmonių. Labai išradingi buvo vaikai, šmaikščiai reklamavę savo prekes.

„Blusų turgus“ sulaukė pasisekimo, žmonės pradėjo prašyti turgų rengti ne tik trečiadieniais, bet ir šeštadieniais. Turgus vyksta ir žiemą. Merginos neabejoja, kad turgų organizuos ir vasarą.

Šuneliai jau gyvena įstaigoje

Adelė Levanienė į redakciją atėjo viena ir liūdna. Vyras turėjo pasilikti gyvūnų prieglaudoje ir aiškintis, kas atsitiko vienam iš jų augintinių, kurį po nakties rado jau negyvą dideliame kraujo klane. „Gal kas pašovė?“, — spėliojo moteris ir liūdnai kalbėjo, jog beveik iš karto neteko dviejų šunų — vienas žuvo, o kitas pabėgo. Dabar prieglaudoje 33 šunys.

Tačiau moteris turėjo ir geresnę žinią. Iš rankinės ištraukė antspaudą, kuris skelbia, jog įsteigta viešoji įstaiga „Binada“, kad geri žmonės dabar galėtų pervesti įstaigai 2 procentus pajamų mokesčio ir taip paremti nelengvai gyvenančią prieglaudą, nes privačiam asmeniui šio mokesčio pervesti negalima. O yra žmonių, kurie tai nori padaryti, o valdiškos paramos nėra.

Bet Adelė pasakojo, kokių kryžiaus kelių teko nueiti. Savivaldybėje jai niekas nieko nepažadėjo, tik kokią valandą tardė. Po to nusiuntė pas juristą, kuris nieko patarti negalėjo ar nenorėjo, nes sakėsi nežinąs, kaip įkurti viešąją įstaigą. „Iš Savivaldybės išėjau pamėlynavusi iš pykčio ir visus siųsdama velniop“.

Susirado teisininkę, kuri sutiko parengti dokumentus ir įregistruoti viešąją įstaigą. Adelė paaiškino, ką reiškia toks pavadinimas. Bina — tai pirmoji kalė, kuri kartu su šia šeima gyveno 14 metų ir buvo labai protinga. Baigė Rygoje karinę mokyklą, bet tarnauti policijoje negalėjo, nes bijojo šūvių. Tada Bina tapo Adelės, dirbančios vienoje statybos firmoje, pagalbininke. Buvo labai sargi, o dienomis po kabinetus nešiodavo dokumentus bendradarbiams.

O kita žodžio dalis — tai pačios Adelės (Ados) vardo trumpinys — dėl to ir „Binada“.

Kai prasidėjo statybos įmonių bankrotai, pastatus Daubos gatvėje bendrovė pardavė. Bet nebuvo kur dėti Binos. Tada Adelė ir Gintautas nusipirko buvusią dispečerinę, kad kalaitė turėtų kur gyventi. Netrukus ji susirado ir draugą. Taip šuva po šuns atsirado šis privatus šunynas.

Iš žmonių šuneliai neįmami, — tai visokie pamestinukai, kurie labai prieraišūs ir dėkingi už globą.

Adelė neslėpė, kad laikytis sunku. Perka odeles iš Joniškio ir Kauno, bet šunys nelabai nori jų ėsti. Geresniais laikais jie gaudavo grynos mėsos, dėl to neėda košių. „Šiek tiek palepę“, — šypsosi Adelė.

Moteris neslėpė, kad paremia tik vienas kitas, kas pinigais, kas ėdalu. Geri kaimynai. Niekaip neužmirštama svari Šilutės mokinių ir mokytojų pagalba, kai buvo atvežta 150 kilogramų ėdalo. Deja, iš Šiaulių mokyklų nesulaukta nieko.

Susitikime kalbėta, kad gal mokyklų valgyklos galėtų paremti maisto likučiais, tik jie neturėtų būti sumaišyti. „O augintiniai ėsti nori kasdien. Reikia ir tinklo, kad būtų galima suskirstyti voljerus ir laikyti daugiau šunų“, — neslėpė rūpesčių Adelė.

Mūšio rekonstrukcija gimdo kitas idėjas

Alvydas Tamošiūnas, paklaustas kaip gimė iniciatyva rekonstruoti mūšį su bermontininkais ties Radviliškiu, sakė, jog reikia populiariai pristatyti istoriją, nes jaunimas paskaitomis ir prakalbomis per šventes nesidomi. Reikia interaktyvumo, kad ir patys galėtų kažką veikti.

Be to, Alvydo teigimu, mes kažkodėl užmirštame 1918-ųjų ir vėlesnių metų istoriją, kalbame arba apie viduramžius, arba pokario kovas.

„Šis mūsų darbas dar nebaigtas. Kuriame klipą ir filmą apie šio mūšio inscenizaciją“. Alvydas pasakojo, kad iniciatyvinėje grupėje buvo Radviliškio kultūros darbuotojai, lėšomis parėmė Kultūros ministerija. Jis mano, kad mūšio rekonstrukcija pasisekė ir dabar jau galvoja apie kitus panašius renginius: pavyzdžiui, teatralizuotą Šiaulių karinio aerodromo aštuoniadešimtmetį, Saulės mūšio inscenizaciją. Vyriškis neslėpė, kad entuziastų, o ir lėšų mažoka. “Daugiau galėtų prisidėti istorikai, kiti inteligentai“.

Ką davė iniciatyvos?

Į klausimą, ką patiems laureatams davė jų sugalvotos inciatyvos, kiekvienas atsakė skirtingai.

Merginos pasakojo, jog atsirado prasmingos veiklos per vasarą, nes organizacinių rūpesčių daug.

Adelė sakė, nors vaikštanti tokiomis rankomis, kaip fermos darbuotoja ir niekur negali pasitraukti, tačiau šunys atsimoka meile. „Kas puola bučiuotis, kas iš meilės nagais subraižo, kas po kojomis voliojasi, kas glaustosi. Praeina visas nuovargis, užsimiršta sunkumai“.

Alvydo teigimu, jau pats mūšio inscenizacijos rengimas teikė daug pasitenkinimo. „O kai baigsime sukurti filmą, manau, pasitenkinimo bus dar daugiau“.

Pasaulyje visokios iniciatyvos labai popuriarios. Jam stažuojantis JAV, viena kariškių grupė ėjo prie prekybos centrų rinkti labdaros šunims, o kiti — maudyti šunų.

NUGALĖTOJAI: Į „Šiaulių kraštą“ buvo pakviesti rinkimų “Metų iniciatyva 2010“ nugalėtojai: (iš kairės) Guoda Svirskytė, Kristina Šapytė, Adelė Levanienė ir Alvydas Tamošiūnas.

 

 

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.