Naujausios
Šiaulių taksi kare beliko du konkurentai
Prieš pora metų į Šiaulių taksi rinką su naujais automobiliais įsiveržusios naujokės bankrutavo ar perleido rinką, o iškviečiamų taksi verslas koncentravosi dviejose rankose. Savivaldybė nereguliuoja liberalios taksi rinkos, o vienas iš konkurentų pripažįsta: jei parduotų ar perleistų savo verslą, Šiaulių rinka taptų monopolinė, o taksi kainos šoktelėtų vos ne dvigubai.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Koncentracija
Šiuo metu Šiaulių iškviečiamųjų taksi rinką pasidalijusios dvi įmonės: UAB „Barveža“, užimanti didžiąją rinkos dalį, ir jos konkurentė A. Sabansko įmonė. Trečiajai, prieš keletą metų su naujomis “Škodomis“ į miestą įsiveržusiai bendrovei “VK transportas“, praėjusį gruodį iškelta bankroto byla. Už paskolą pirktas “Škodas“, perėmusi įsipareigojimus bankui, išsinuomojo “Barveža“, įdarbinusi ir bankrutavusio “VK transporto“ žmones.
Į „Barvežą“ perėjo ir kitos, miestiečiams daug patogumų žadėjusios įmonės “Neotaksi“, darbuotojai. Prieš dvejus metus veiklą pradėjusi ir naujus “Fiat doblo“ nusipirkusi bendrovė “Neotaksi“ Šiaulių rinkoje taip pat neišsilaikė — naujus “Fiatus“ išsivežė bankas.
Šiuo metu, Šiaulių savivaldybės infrastruktūros skyriaus duomenimis, Šiaulių taksi parką sudaro per 200 taksi automobilių, iš jų apie 150 dirba „Barvežai“.
Dar kelios taksi firmos („Šiaulių taksi“, “Karališkas vežėjas“, “Jūsų taksi“ ir kitos) dirba be racijų (tai yra ima klientus nuo gatvės) ir aukščiau minėtoms firmoms konkurencijos nesudaro.
Monopolija negresia
Paklausta apie taksi paslaugų koncentraciją Šiauliuose, „Barvežos“ komercijos direktorė Zinaida Barienė tvirtino, kad žmonėms turėtų rūpėti paslaugos kaina ir kokybė, o ne kas yra kokios firmos savininkas.
„Mes esame didžiausia, bet ir pati pigiausia firma Šiauliuose, o gal ir visoje Lietuvoje, vežame nuo 1,20 lito už kilometrą“, — tikino Z. Barienė, patvirtinusi, kad “Barveža“ šiuo metu po savo vėliava yra apjungusi tris prekinius ženklus.
Vežant tokiomis kainomis ir taip sparčiai brangstant kurui, anot verslininkės, taksi gali išsilaikyti tik dėl kiekybės.
Prognozuoti, ar ilgai šiauliečiai važinės po 1.20-1,30 lito už kilometrą Z. Barienė nesiryžo.
„Mes gyvename šia diena, rytą nuvažiuojame į kolonėlę ir aišku, kaip šiandien dirbsime. Vieną dieną, kai bus nauja kaina, viskas gali keistis, gali tekti atleisti žmonių ar pabranginti paslaugas“, — sakė moteris.
Pašnekovė neslėpė, kad ši žiema taksi firmoms atnešė daug užsakymų.
„Kai sninga, pusto, žmonės neišvažiuoja iš namų — mums laimė. Tačiau jau rytoj sniegas gali ištirpti, visi išvažiuos iš kiemų ir situiacija gali keistis“, — apie verslo laikinumą kalba Z. Barienė.
Ar iš tiesų situacija, kai visa taksi rinka sukoncentruota dviejų konkurentų rankose, negresia rinkos monopolizavimu ir kainų kėlimu?
„Taip niekada nebus, nebent labai laikinai. Jei žinau, kad Šiauliuose yra viena kirpykla, aš rytoj atsidarysiu naują. Niekada taksi rinkoje nebus vienas savininkas“, — dar kartą akcentavo Z. Barienė.
Paskutinis konkurentas
„Taksi kainos Šiauliuose žemos tik todėl, kad aš esu, jei manęs neliktų, kainos kiltų“, — tvirtino “Barvežos“ konkurentas Arūnas Sabanskas, kurio įmonėje dirba apie 30 automobilių ir panašiai žmonių. Verslininkas susidariusią situaciją taksi rinkoje normalia nevadina.
A. Sabansko nuomone, jei mieste liktų vienas monopolininkas, jam apsimokėtų pusės taksi automobilių atsisakyti ir kainą pakelti iki 2 litų ar daugiau už kilometrą.
Ar toks scenarijus įmanomas?
„Jei aš verslą parduodu — ir viskas, aš likau vienintelis konkurentas, kuris dirbu su racija“, — tikino pašnekovas. O naujiems konkurentams į rinką įeiti esą būtų labai sunku, nepakaktų prisipirkti racijų. Mat taksi verslo specifika tokia, kad parduodi ne verslą, o rinką: keleivius, sutartis, numerį...
Tačiau A. Sabanskas sakė iš rinkos pasitraukti neketinantis jau vien dėl to, kad Šiauliuose konkurencija išliktų, nors siūlymų yra sulaukęs įvairių.
Prieš Kalėdas jis netgi įregistravo dar vieną taksi firmą, įsigijęs keturis geltonus dešimties metų senumo „Reno“ automobilius.
Su naujais automobiliais, tikina verslininkas, Šiauliuose sužlugsi — tai jau įrodė „VK transportas“ ir “Neotaksi“.
„Aišku, galima nusipirkti naują mašiną, bet jei veši kilometrą po 1, 20 lito — neišsilaikysi, o jei imsi brangiau — niekas su tavimi nevažiuos“, — sakė A. Sabanskas.
Jis tikino rinkoje galįs išsilaikyti tik todėl, kad pats esąs direktorius, pats buhalteris, pats mechanikas, ir todėl, kad bankai jo nespaudžia.
Taksi rinka — labai liberali
„Mums svarbiausia, kad įmonės atitiktų licencijavimo reikalavimus ir kad joms vadovautų asmenys, turintys profesinę kompetenciją, o savininkų reguliuoti teisės neturime“, — sakė Tomas Petreikis, Šiaulių savivaldybės infrastruktūros skyriaus vyr.specialistas.
Anot jo, apskritai taksi visoje šalyje yra labai liberalizuotas verslas — firmų savininkai patys nustato tarifus, o keliose rankose koncentruotos paslaugos, lemianti pati rinka. „Žinoma, vienam žmogui supirkus visas firmas, kentėtų gyventojai, tačiau įstatymai to nereglamentuoja, nebent čia galėtų įsikišti Konkurencijos tarnyba“, — svarstė specialistas.
LAIMĖ: Ši žiema taksi firmoms atnešė daug užsakymų: reikia patempti, padėti užvesti, automobilių pilni servisai, tad žmonės, likę be transporto, priversti važiuoti taksi.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
