Naujausios
„Saulaukio“ draugijos pirmininkė Silvija Baranauskienė ir profesorius Juozas Pabrėža informavo, kad apklausoje savo poziciją išsakė 469 dalyviai. 58,4 procento save sieja su Žemaitija, 34,8 procento – su Aukštaitija, 2,2 procentai – su Žiemgala, dar keli buvo nekonkretūs atsakymai.
Anot J. Pabrėžos, jei Lietuvoje reprezentatyvi apklausa laikoma, kai apklausiama ne mažiau 1000 respondentų, tai Šiauliuose apklausta beveik 500.
Apklausos rezultatai leidžia žemaičiams skleisti svarbius Šiaulių tapatybinius dalykus – atsiremti į savo istoriją ir šaknis, leis tvirtinti svarbų tapatybinį ženklą, kuris nusakomas vienu sakiniu – Šiauliai yra garbinga istorinė Žemaitijos žemė.
Prieš porą savaičių Telšiuose vyko 9-aisis žemaičių kultūros draugijos suvažiavimas, į kurį buvo suvažiavusios visų šalies žemaičių kultūros draugijų atstovai. Naujuoju prezidentu buvo išrinktas telšiškis Algirdas Žebrauskis, pavaduotoju – J. Pabrėža.
S. Baranauskienė priminė, kad 33 metus skaičiuojantis „Saulaukis“ yra viena seniausių žemaičių draugijų šalyje. Jos dėka buvo sukurtas žemaičių pasas. „Saulaukis“ suvažiavime pasiūlė sertifikuotame registre suregistruoti visus, turinčius žemaičių pasą, nes dabar neaišku, koks kiekis tokių žmonių yra.
Taip pat nuspręsta tęsti tapatybės įtvirtinimo darbus. Reikia gilintis į savo istoriją. Yra daug žmonių, kurie nieko nežino apie Saulės mūšį, kas jį laimėjo, kad tai mūsų miesto pradžia. Reikia žinoti ir kitus mūšius. Saulės, Skuodo ir Durbės mūšiai paklojo pamatus Lietuvai.
„Mums reikia rūpintis ne tik valstybine kalba, bet ir žemaičių kalba, nes tai yra mūsų vertybė, kuri išskiria mus, suteikia savitumo, ir rūpintis papročiais“, – sakė S. Baranauskienė.
Suvažiavime patvirtintoje 3 metų veiklos programoje numatyta 15 punktų, tačiau visi jie papildo pagrindinę veiklos nuostatą – įteisinti istorinį Žemaitijos regioną ir to regiono žemaičių kalba. J. Pabrėža atkreipė dėmesį, kad kalbama ne etnografinį regioną. Šalyje yra penki etnografiniai regionai, tačiau istorinį turi tik Žemaitija.
Žemaičiai savo veikloje numato organizuoti Žemaitijos istorijos vadovėlio mokykloms parengimą ir išleidimą. J. Pabrėža pažadėjo dirbti, kiek tik galės, leidžiant mokomąją medžiagą, metodines priemones žemaičių kalbos ir rašybos mokymui švietimo įstaigose.
„Pirmą karą per 34 nepriklausomos Lietuvos metus yra taip rimtai pakelti Žemaitijos regiono ir kalbos įtvirtinimo reikalai. Jie pakelti valstybiniu lygmeniu“, – didžiavosi profesorius.
6 savivaldybės 2022 metus yra paskelbusios žemaičių kalbos metais. Dirbama rengiant kalbos mokymo programas mokyklose. Tikimasi, kad pavyzdį parodys šiaurinės Žemaitijos savivaldybės, bet neabejojama, kad kalbos ir Žemaitijos istorijos mokymas ateis ir į Šiaulių mokyklas.
S. Baranauskienė aiškino, kaip svarbu, kad Šiauliuose atsirastų žemaitiškos heraldikos, plevėsuotų Žematijos vėliava. Abu su J. Pabrėža akcentavo, kad Prisikėlimo aikštės skvere galėtų atsirasti paminklas Saulės mūšiui įamžinti.
„Miniai įdomūs dalykai nėra įdomūs ilgai. Turime skleistis per savo unikalumą, išskirtinumą“, – sakė „Saulaukio“ pirmininkė.
Ji draugijos vardu kvietė minėti liepos 13 dieną – Žemaičių vienybės dieną. Tą dieną Durbės mūšyje buvo sustabdytas Kalavijuočių ordinas ir atsirado prielaidos kurtis Lietuvai.
S. Baranauskienė pabrėžė, kad žemaičiai nėra linkę švęsti liepos 6-osios, nes karalius Mindaugas savo karūną gavo pardavęs Žemaitijos ir ne tik jos žemes. Todėl kviečia minėti liepos 13-ąją ir rugsėjo 22-ąją – Saulės mūšio ir Baltų vienybės dieną.
Žemaičių draugijos „Saulaukis“ pirmininkė pakvietė šiauliečius, norinčius gauti Žemaičių pasą, kreiptis į draugiją elektroniniu paštu arba per feisbuko paskyrą.
