Naujausios
Prasmingos veiklos
Renginyje buvo numatyta ir profesorės Ritos Trimonienės paskaita „Ar buvo Šiaulių žemė Žemaitijoje (XII–XIV amžius)?“, bet planus pakeitė pandemija. Draugijos „Saulaukis“ vadovas Jonas Bartkus informavo, kad klausytojams bus išplatintas profesorės paskaitos įrašas.
Lietuvos kultūros tarybos remiamo Šiaulių žemaičių kultūros draugijos „Saulaukis“ projekto „Žemaitijos kultūros ženklai“ veiklas išsamiai pristačiusi V. Lukavičienė priminė, jog draugija „Saulaukis“ turi didelį įdirbį – jau minėjo įkūrimo 30-metį. Draugija Šiauliuose organizuoja žemaitiškas nėbres, Žemaičių vienybės dieną, leidžia žemaičių kalendorių – jų išleista 32. Unikalūs kalendoriai perduodami Šiaulių „Aušros“ muziejui.
Draugija „Saulaukis“ pirmoji sukūrė ir išleido Žemaičių pasus, jie liudija draugijos narystę. Vienas iš draugijos istorinių momentų – 1989 metais išleisti „Žemaitiu litaa“.
Draugija organizuoja keliones, susitikimus, dalyvauja renginiuose, švenčia Užgavėnes, turi savo apdovanojimus.
Projektą „Žemaitijos kultūros ženklai“ inicijavo draugijos valdybos nariai, parengė J. Bartkus ir Juozas Pabrėža. Projektas turėjo būti įgyvendintas 2020 metais, bet dėl pandemijos išsitęsė dvejus metus.
Projekto tikslas buvo sukurti Žemaičių etnokultūrą puoselėjančias ir ją aktualizuojančias edukacines programas bei jas įgyvendinti kaip prielaidą Žemaičių edukacinio centro Šiauliuose įkūrimui. Šio centro įkūrimas – didysis Šiaulių žemaičių tikslas.
Projektas turėjo ir partnerių – Vilniaus universiteto Šiaulių akademiją, „Saulėtekio“ gimnaziją, Gegužių progimnaziją, Romuvos progimnaziją ir Dainų muzikos mokyklą.
Projekto pradžioje parengtas ir ugdymo įstaigoms bei visuomenei išplatintas lankstinukas, jame pristatyta projektą įgyvendinanti organizacija – Šiaulių žemaičių kultūros draugija „Saulaukis“, paskaitų-diskusijų tvarkaraštis, renginiai, edukacinės programos, kurias galėjo rinktis vaikai.
Į projektą galėjo įsijungti 5–8 klasių progimnazijų mokiniai ir I–IV klasių gimnazijų mokiniai.
„Mūsų didžiulis noras orientuotis ir į suaugusius, vėliau parengti edukacines programas ir jiems“, – sakė V. Lukavičienė.
Projekto metu buvo suplanuotos trys paskaitos-diskusijos. Pirmąją paskaitą „Žemaitija – istorinė Europos žemė“ skaitė profesorius Algirdas Žebrauskas.
„Profesorius pasidžiaugė, kad Šiauliai bunda ir pradeda suprasti, kad yra Žemaitija, jokio dalijimo, jokio rubežiaus nėra“, – sakė V. Lukavičienė.
Antrąją paskaitą „Žemaičių kalbos reikšmė tautos gyvenime“ skaitė profesorius Juozas Pabrėža.
„Kalba yra svarbus asmenybės tapatybės atspindys, žemaitis, nemokėdamas žemaičių kalbos, nėra tikras žemaitis“, – sakė pranešėja.
Trečioji, R. R. Trimonienės paskaita, klausytojus pasieks virtualiai.
Projekto metu parengtos ir įgyvendintos 5 edukacinės programos: „Rokoujamies žemaitėškā“ (edukatorius prof. Juozas Pabrėža), „Legendomis apipintos žemaičių vietos“ (edukatorė Vida Adomaitienė), „Žemaitiški pasidainiavėmā“ (edukatorius Arūnas Stankus), „Nuo žaidimų iki šokių“ (edukatorė Audronė Vakarinienė) ir „Žemaičių lobių kraitė: Vytinių juostų audimas“ (edukatorė Alma Mineikaitė).
Pandemija koregavo edukacinių programų įgyvendinimą – kai kuriuos susitikimus teko derinti nuotoliniu būdu.
Programa „Rokoujamies žemaitėškā“ įgyvendinta šių metų birželio mėnesį, užsiėmimai vyko Gegužių progimnazijoje. J. Pabrėža kalbėjo apie žemaičių kalbos išskirtinumą, mokė žemaičių kalbos rašybos taisyklių, raiškiai skaityti žemaitiškai.
Programa „Legendomis apipintos žemaičių vietos“ realizuota dviem būdais. Neakivaizdinėje kelionėje vyko trys užsiėmimai: vaikai turėjo galimybę pažinti Žemaitijos kraštą, susipažinti su žemaičių gyvenimo būdo kultūra, istorija, įžymybėmis. Antra dalis – tikra ekskursija po Žemaitiją vasaros pradžioje. Ši ekskursija apėmė ir kitą draugijos projektą, skirtą poetui Vytautui Mačerniui paminėti, finansuojamą Šiaulių miesto savivaldybės.
Ekskursijos dalyviai aplankė Telšių Žemaitės gimnazijos kiemelyje stovinčią modernią skulptūrą „Išsprogdinimas“, skirtą V. Mačerniui, grožėjosi Telšių kraštovaizdžiu, Šv. Jono Nepomuko bažnyčia, išgirdo Plechavičių giminės istoriją, skanavo žemaitiškos pusmarškonės košės bei deserto buvusiame Plechavičių malūne, aplankė Barstyčius ir Barstyčių (Puokės) akmenį, vaikščiojo po Litvakų atminimo sodą, lankė Žemaičių Kalvariją. Ekskursijoje kalbėta tik žemaitiškai, buvo skaitoma poezija.
Edukacija „Žemaitiški pasidainiavėmā“ subūrė į tris užsiėmimus. Šios programos rezultatai baigiamajame vakare parodyti gyvai – mokiniai ir A. Stankus dainavo žemaitiškas dainas, šoko šokius.
Programos „Nuo žaidimų iki šokių“ edukatorė A. Vakarinienė moksleivius mokė per nuotolį, jai talkino A. Stankus.
Edukacija „Žemaičių lobių kraitė: vytinių juostų audimas“ vyko „Spindulio“ ugdymo centre, moksleiviai mielai mokėsi austi, buvo surengta darbų parodėlė.
Liepos mėnesį, per Žemaičių vienybės dieną, Šiauliuose Skuodo rajono kultūros centro Žemaičių teatras parodė spektaklį „Kor dietė trieti?“.
Momento grožis
Baigiamąjį renginį vainikavo šiaulietės Silvijos Udos žemaičių haiku knygos „A tori Ognėis?“ pristatymas.
Žemaitiški haiku – pirmoji autorės knyga, joje – apie pusė tūkstančio prozinės poezijos stiliumi parašytų kūrinių.
Pasak autorės, kad skaitytojas pajaustų haiku, suprastų tas tris eilutes, reikia tylos ir neskubėjimo.
„Haiku yra momento grožis ir tame momente tu užfiksuoji tai garsą, tai jausmą, tai emociją, tai kvapą, tai skonį. Ir visi tie užfiksuoti dalykai nėra naujas atradimas, svarbiausia, kad tu pamatai, pajauti, užuodi, palieti tai kitoniškai negu įprastai pralėkdamas eilinę dieną“, – sakė Silvija Uda.
J. Pabrėža žemaitiškų haiku knygą perskaitė vienu atsisėdimu ir gavo „dideliausio peno dvasiai, sielai, protui ir jausmams“.
Žemaitiškų haiku pradininkę ir J. Pabrėžą jungia Skuodo žemė bei svarbiausias tapatybės ženklas – gimtoji žemaičių kalba.
J. Pabrėža pasidžiaugė žemaičių kalbos perlais, įamžintais vietovardžiais, pagarba „riktingiems“ žemaičiams ir istoriniams įvykiams, Žemaitijos pajautimu.
Seimo nario, tarmių puoselėtojo dr. Stasio Tumėno sveikinimą perdavęs Nerijus Brazauskas akcentavo, kad autorė kuria savitą, žemaitišką, haiku versiją – atminties grožį.
