Naujausios
Lankytojai bus kviečiami apžiūrėti ir patyrinėti Žaliūkių vėjo malūną, išbandyti edukacinį virtualios realybės modelį ir žaidimą. Jame, remiantis istorine ikonografija, yra atkurtas originalus sodybos apstatymas. Visa apimantis Žaliūkių malūno 3D modelis su Žaliūkių malūnininko sodybos aplinka leidžia įsijausti į laikus, kai malūnai buvo neatsiejama gyvenimo dalis.
Šventėje veiks Žolynų turgelis, dalyviai galės šokinėti ant šieno, drauge dekoruoti sode stovinčius bičių avilius, žaisti senoviškus žaidimus, pasidaryti gražią apyrankę ar tikro vaško žvakę ir net patiems išsikepti piemenų duonos.
Dalyvaus Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro kolektyvai – moterų vokalinis ansamblis „Mėtos“ (Kužiai), liaudiškos muzikos kapela „Susiedai“ (Kužiai), romansų atlikėjų grupė „Retro“ (Verbūnai). Skambiomis dainomis ir šokiais džiugins Šiaulių miesto kultūros centro „Laiptų galerija“ folkloro ansamblis „Salduvė“, pirmą kartą į Žaliūkių malūnininko sodybą atvyks puikūs muzikantai iš Vilniaus – instrumentinio folkloro grupė „Ratilai“.
Žolinių simboliu malūnininko sodyboje šiemet tapo įspūdingo dydžio jaučio skulptūra, ją iš nendrių sukūrė menininkai Reda ir Arūnas Uogintai. Istoriniuose šaltiniuose minima, kad jautį per Žolinę yra aukojęs Lietuvos didysis kunigaikštis Kęstutis. Menininkai yra sukūrę ir 6 metrų Rasos, nešančios saulę, skulptūrą, skirtą Kupolinių šventei.
Kasmet per Žolines muziejininkai dalijasi naujo derliaus duona su visais susirinkusiais, linkėdami, kad namai būtų gausūs gėrybėmis. Šiai šventei kepama duona tik iš šviežiai prikultų grūdų.
Per Žolinę Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sode veiks paroda „Iš praeities į dabartį“ iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių. Šventės pradžia Botanikos sode – 12 valandą.
Žolinė – atsisveikinimo su vasara ir padėkos Žemei už derlių šventė. Ji susijusi su labai senomis liaudies tradicijomis, įprasminančiomis valstietiško gyvenimo etapą – svarbiausių vasaros darbų pabaigtuves. Nuo seno šiuo laiku baigdavosi rugiapjūtė ir po vasarojaus nuėmimo visa giminė susirinkdavo pabaigtuvėms. Mūsų seneliai jai skirdavo ne vieną dieną, o visą savaitę. Buvo tikima – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas arba liks vienas bėdoj, o jei daugiau giminių susirenka per Žolinę, tai kiti metai bus geresni ir linksmesni.
