Naujausios
Ir mokestis, ir nemokėjimo kriterijai
Nuo liepos 1 dienos Šiauliuose norintys statyti pastatus turės mokėti inžinerinės ir socialinės savivaldybės infrastruktūros įmoką. Jos tarifai nustatyti dar birželio mėnesį: 10 eurų – už statinio kvadratinį metrą neprioritetinėje miesto teritorijoje ir 12 eurų – prioritetinėje teritorijoje. Įmoką, prieš pateikdami prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, turės sumokėti ir fiziniai asmenys, planuojantys individualių namų statybą, ir investuotojai, suplanavę milijonines investicijas.
Pasipinigavimu oponentai įvardijo šį sprendimą. Kritikavo ir verslo asociacijų lyderiai, siūlė įvesti tik simbolinį mokestį. Perspėjo, jog investuotojų statybos ims kilti „už miesto ribų“. Ypač jeigu Šiaulių rajonas ir kitos aplinkinės savivaldybės taikys mažesnius tarifus.
Ketvirtadienį vykusiame Tarybos posėdyje oponentams paaiškinta, jog su Šiaulių rajono savivaldybes „sutarta“ dėl „vienodų“ tarifų. Bet kokie jie patvirtinti rajone nepagarsinta. Savivaldybės specialistai analizavę didmiesčių situaciją, nes, mero žodžiais, „Šiauliai – didmiestis ir į didmiesčius turi lygiuotis“.
Liepos 1 dieną miesto Taryba spėjo patvirtinti ir iš karto įsigaliojusius kriterijus, pagal kuriuos atleidžiama nuo infrastruktūros įmokos mokėjimo ar leidžiama mokėti dalimis.
Nereikės mokesčio mokėti vykdant statybą pagal viešojo ir privataus subjektų partnerystės projektus, dėl kurių Vyriausybė yra priėmusi sprendimus iki 2020-12-31, taip pat už religinės paskirties pastatų statybą, už statybą išsaugant kultūros paveldo objektus, už statinius, atitinkančius nesudėtingo statinio sampratą, statant automobilių stovėjimo aikšteles. Nereikės mokėti ir už statybą Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje, Šiaulių pramoninio parko ir Šiaulių oro uosto teritorijose bei statant statinius, kurie Šiaulių regiono plėtros tarybos pripažinti regioninės svarbos objektais.
Išimtys už „naudą“
Verslo taryba galės siūlyti atleisti nuo infrastruktūros įmokos tuos statytojus, kurie kuria visuomeninę, ekonominę ir (arba) socialinę naudą. Kaip ją reikės nustatyti? Kokiais kriterijais vadovaujantis?
Klausimai liko be atsakymo.
„Ar ir už garažą su viena darbo vieta bus galima atleisti?“ – ironizavo miesto Tarybos narys Martynas Šiurkus.
Meras Artūras Visockas ragino suprasti, jog atvejai, kuriuos svarstys Verslo taryba, bus „išimtys“ ir esą jų bus labai nedaug. „Tai bus arba labai didelė investicija, arba labai specifinė“, – aiškino meras.
Bet, jo žodžiais, su Verslo tarybos rekomendacija gali būti atleisti nuo mokesčio mokėjimo ir statantys statinius „500 kvadratinių metrų ir 100 kvadratinių metrų“.
Taip teigdamas meras atrėmė miesto Tarybos nario Zakiro Medžidovo alternatyvų projektą, kuriuo jis bandė siūlyti įmokos lengvatą, kai statomi ar rekonstruojami gamybiniai, sandėliavimo ar administraciniai pastatai daugiau nei 1 000 kvadratinių metrų ploto. Už plotą, viršijantį 1 000 kvadratinių metrų, siūlė atleisti nuo įmokos. Iš esmės jis teikė verslo asociacijų siūlytą nuostatą. Bet balsuojant Taryboje dėl alternatyvų – Administracijos teikiamo projekto ir Z. Medžidovo projekto, pastarasis nesulaukė palaikymo.
Z. Medžidovas atkreipė dėmesį, jog viename punkte iš esmės pakartojo Savivaldybės Administracijos projekto nuostatą dėl Verslo tarybos, galinčios teikti siūlymus dėl atleidimo nuo įmokos už kuriamą socialinę, ekonominę, visuomeninę naudą, bet sulaukė antikorupcinio vertinimo pastabos, jog yra „nenustatyti objektyvūs kriterijai“, pagal kuriuos miesto Tarybai reikės priimti sprendimą.
Z. Medžidovas stebėjosi, kaip Savivaldybėje atliekamas antikorupcinis vertinimas, kad tokia pati nuostata sulaukia skirtingo vertinimo? Jo atveju įžvelgiama rizika, o Administracijos projekte, už kurį galutinai balsavo ir priėmė miesto Taryba, – ne.
Miesto Tarybos narys Jonas Bartkus kėlė klausimą numatyti Verslo tarybos atsakomybę, jeigu šiam kolegialiam organui suteikiama tokia ypatinga funkcija. Priminė, kad Verslo tarybą sudaro meras ir jo pavaduotojai, Administracijos direktorius ir jo pavaduotojai, ir asocijuotų verslo struktūrų lyderiai.
Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas dar kriterijų svarstymo su verslo partneriais metu klausė, kas ir kaip nustatys tą kuriamą naudą ar bus vadovaujamasi principu „myli –nemyli“?
Taikyta Vilniui
Meras Artūras Visockas priminė, jog sprendimas dėl įmokos tarifų priimtas dėl Vyriausybės atstovo spaudimo. Metų pradžioje Taryba buvo patvirtinusi nulinį įmokos tarifą visoje miesto teritorijoje. Tačiau tokį sprendimą užprotestavo Vyriausybės atstovas, reikalaudamas vykdyti nuo šių metų įsigaliojusį Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą.
Politikų, tarp jų paties mero, teigimu, šis įstatymas reikalingas sparčiai besiplečiančiam Vilniui, bet ne Šiauliams ar regionams. Pastarųjų patrauklumas mažėsiantis.
Klausta, ar Regiono taryba, vadovaujama A. Visocko, siūlė inicijuoti, kokias įstatymo pataisas? Ne. Replikuota, jog Šiauliuose ir taip savivaldybės infrastruktūra sukurta 150 tūkstančių gyventojų, o realiai yra tik 100 tūkstančių gyventojų.
Planuojama, kad miesto biudžetas iš infrastruktūros įmokų praturtės 350 tūkstančių eurų.
