Naujausios
Atidėtą sprendimą „ištobulino“
Naująjį infrastruktūros mokestį nuo liepos 1 dienos, prieš pradėdami statybas, turės mokėti tiek verslo subjektai, tiek privatūs asmenys. Prioritetinėse miesto teritorijose šis mokestis siekia 12 eurų už statinio kvadratinį metrą, o neprioritetinėse – 10 eurų.
Liepos 1 dieną Taryba tvirtins lengvatas, ką bus galima nuo mokesčio atleisti arba kam bus bus suteikta teisė mokestį mokėti dalimis.
Šis mokestis patvirtintas vykdant nuo metų pradžios įsigaliojusį Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą.
Nors Tarybos posėdžio metu verslo atstovai pateikė krūvą argumentų, kodėl šis mokestis turėtų būti nulinis, kaip kitose keliose savivaldybėse, arba jau bent minimalus, valdantieji neišgirdo. Jų balsais mokestis patvirtintas.
Įstatymas suteikia savivaldybėms teisę numatyti atvejus, kai tokio mokesčio mokėtojus galima atleisti nuo šios prievolės ar leisti mokestį sumokėti dalimis. Birželio pradžioje teiktą tokį sprendimo projektą Taryba atidėjo mėnesiui patobulinti.
Ignoruoja pačių sukurtą Verslo tarybą?
Svarstant naują mokestį paaiškėjo, kad jis nebuvo pristatytas net pačios savivaldybės įsteigtoje Verslo taryboje. Šiaulių verslo tarybą sudaro miesto savivaldybės Tarybos ir administracijos vadovai, Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų bei Šiaulių pramonininkų asociacijos vadovai.
Liepos 1 dienai teikdama miesto Tarybai tvirtinti mokesčio lengvatų sprendimo projektą, Savivaldybė šį kartą klausimą dėl mokesčio lengvatų pateikė ir Verslo tarybai.
Buvo paskelbta, kad pristatys klausimą Administracijos direktorius Antanas Bartulis. Deja, posėdžio dieną direktorius atostogavo, meras Artūras Visockas ir vicemeras Egidijus Elijošius Verslo tarybos posėdyje nedalyvavo.
Diskutuoti su verslo atstovais teikėsi tik Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Eduardas Bivainis ir mero pavaduotoja Simona Potelienė. Kitiems Verslo tarybos nariams paaiškinta, neva merui – komitetų posėdžiai, tačiau meras komitetuose praktiškai niekada nedalyvauja, kaip nedalyvavo ir šį antradienį.
Įžvelgia galimybes korupcijai
Prieš mėnesį parengtame Tarybos sprendime vienas iš punktų skelbė, kad siekiant skatinti didelių gamybos, pramonės, sandėliavimo pastatų statybą, statant gamybos, pramonės, sandėliavimo statinius, kurių plotas didesnis kaip 5 000 kvadratinių metrų investuotojai būtų atleidžiami nuo infrastruktūros mokesčio.
Kadangi buvo priekaištaujama, kad Savivaldybė remia tik stambiuosius pramonininkus, naujai teikiamame sprendimo projekte šio punkto neliko, tačiau atsirado kitas – miesto Savivaldybės taryba atskiru sprendimu gali atleisti nuo įmokos arba ją sumažinti bet kurioje teritorijoje, dėl bet kokios paskirties statinių, dėl kurių statybos yra pateikta Verslo tarybos motyvuota rekomendacija, argumentuojant visuomenine, ekonomine ir (arba) socialine nauda.
Tiek verslo atstovai, tiek kai kurie politikai įžvelgia čia galimybę korupcijai ir subjektyvumui.
Tarp kitų kriterijų, kada statytojai galėtų nemokėti infrastruktūros mokesčio yra privataus ir viešojo sektoriaus partnerystė, regioninės svarbos objektai, LEZ, pramoninio parko, oro uosto teritorijos, religinės paskirties objektai, kultūros objekto išsaugojimas, automobilių stovėjimo aikštelių įrengimas ir kiti.
Dalimis būtų leidžiama mokėti infrastruktūros įmoką, jei ji viršytų 100 tūkstančių eurų.
Sprendimas kompromisinis, dar diskutuos
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas E. Bivainis iki Verslo tarybos posėdžio diskusijose su verslu apie infrastruktūros mokestį nedalyvavo.
Jis mano, kad šiuo metu teikiamas sprendimo projektas yra kompromisinis. Vėliau esą dar bus išdiskutuota. Kokį sprendimą priims Taryba, jis pasakyti negali.
Jis žino, kad verslininkai norėtų, jog statant objektą visi mokėtų infrastruktūros mokestį iki 1000 kvadratų. O nuo šios ribos likusią sumą mokėti nebereikėtų. Ar tai bus priimtina politikams, ateitis parodys.
Privatiems asmenims atleidimai nenumatomi, nes, anot E. Bivainio, jie ir taip mokės nedideles įmokas.
Pavaduotojas viliasi, kad Seimas dar koreguos ir patį įstatymą.
Investicijos Šiaulius gali aplenkti
Šiaulių pramonininkų asociacija bei Šiaulių pramonės, prekybos ir amatų rūmai parengė savo pasiūlymus, pateikė Savivaldybei su viltimi, kad į juos bus atsižvelgta.
Pramonininkų asociacijos prezidentas Alvydas Stulpinas norėtų, kad Taryba patvirtintų tokį sprendimą, kuris būtų priimtinas visoms pusėms.
„Savivaldybės variantas – be konkretumo. Mums – tiek investuotojams, tiek vietiniam verslui – reikia konkretumo, kad darant vieną ar kitą projektą būtų aišku, kokios finansinės investicijos laukia. Kad galėtų paskaičiuoti, kaip tos sumos patvirtinant projektą ar rekonstruojant įsiskaičiuotų į vieno kvadratinio metro savikainą. Dabar, kai matome, kas dedasi statybinių medžiagų, žaliavų rinkoje, kai viskas brangsta kelis kartus, ta suma gali būti lemtinga apsisprendžiant, ar verta daryti investicinį projektą, ar ne“, – sakė A. Stulpinas.
Jis nepritaria galimybei atleidinėti verslininkus atskirais Tarybos sprendimais pagal Verslo tarybos rekomendacijas. Kas tą darbą Verslo taryboje atliks – pateiks argumentuotas rekomendacijas? Svarstant Taryboje prasidės „myli-nemyli“.
„Vieną kartą reikia apsispręsti labai aiškiai, kad būtų apibrėžta tvarka, kurią paskaičius būtų aišku, už ką mokam, dėl ko ir taip toliau, o ne einame ant kilimėlio prašyti“, – konkrečios tvarkos nori asociacijos prezidentas.
Jam pasirodė keista, kad Verslo taryboje pirmą kartą svarstant svarbų klausimą, kuris gali lemti investicijas mieste, meras nerado laiko dalyvauti.
A. Stulpinas pritarė vyraujančiai nuomonei, kad Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas kurtas Vilniui, Kaunui ir nuleistas kitoms savivaldybėms. Kai kurie didieji miestai pasitvirtino nulinius tarifus.
„Mes su tokiais skaičiais iškrisime iš konteksto, po to diskutuosim, kodėl neateina investicijos, kodėl investuotojai nusigręžė nuo Šiaulių. Kartais ne eurai, o politinis supratimas apsprendžia, kaip žiūrima į verslą, įmones kurios biudžetui deda kiaušinius“, – sako verslo asocijuotos organizacijos vadovas.
Dar nepasitvirtino savo tarifų Šiaulių rajonas. Jei čia tarifai bus mažesni, tai gali lemti, kad investuotojai kursis aplink Šiaulius.
„Neužmirškim, kad ateina sunkus laikmetis, rudenį bus kitos nuotaikos. Įsigaliojus šitai tvarkai ypatingai bus svarūs argumentai, kodėl pasirinkti vieną ar kitą regioną“, – perspėjo verslininkas.
Jis apgailestavo, kad tarifai buvo patvirtinti neįsiklausius į verslo argumentus.
„Miesto valdžios galvų nuomonė yra, daugumą turi, tai ir priiminėja sprendimus tuos, kuriuos jie mato. Verslas yra nuošalyje“, – sakė A. Stulpinas, pripažinęs, kad miestą valdo vienas žmogus su nuolankia valdančiąja dauguma, ir mano, jog tai yra blogai.
Verslo asociacijų pasiūlymai
Šiaulių pramonininkų asociacija ir Šiaulių prekybos pramonės ir amatų rūmai atsiuntė merui A. Visockui ir miesto Tarybai raštą, kuriame pabrėžė nepritariantys Savivaldybės parengtam infrastruktūros mokesčio lengvatų tvarkos sprendimui.
Verslo organizacijos siūlo į atleidimo nuo mokesčio kriterijus įtraukti ne tik naujas statybas, bet ir rekonstrukciją. Taip pat mano, jog mokesčio neturėtų mokėti apleistų teritorijų, pastatų ar inžinerinių statinių vystytojai pagal savivaldybės Tarybos patvirtintą sprendimą.
Rekomenduojama leisti nemokėti infrastruktūros mokesčio, jei jo mokėtojas iki Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo įsigaliojimo yra pateikęs prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą arba yra užregistravęs projektą „Infostatyboje“, arba yra pasirašęs Šiaulių miesto savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį.
Tarp pasiūlytų kriterijų – ir jau minėta 1000 kvadratinių metrų statinio ploto riba.
