Naujausios
Ne laikas, o kilometrai
Įstatymo pataisa Seimas leido Lietuvos automobilių kelių direkcijai diegti naują kelių apmokestinimo sistemą, pagal kurią rinkliavos dydis bus nustatomas ne pagal laiką, o pagal nuvažiuotą atstumą. Iš 78 balsavusiųjų naujovei paskubomis pritarė 76 Seimo nariai.
Nuo 2023 metų mokestis bus nustatomas atsižvelgiant į automobilio tipą ir išmetamų teršalų kiekį. Mokestis bus imamas tik už važiavimą valstybinės reikšmės magistraliniais keliais, tačiau galės būti apmokestinami ir valstybiniai krašto bei rajoniniai keliai, jeigu vežėjai, vengdami mokesčio, rinksis juos.
Keleiviniam ir krovininiam transportui, kurio masė iki 3,5 t, už nuvažiuotą kilometrą nustatytas 3,5–7 centų mokestis, o sunkesniam – 5–16 centų.
Įstatymo leidėjai numato, kad ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms bus taikomi minimalūs tarifai, jeigu iš žemdirbystės jie gauna daugiau kaip pusę pajamų, gabena savo krovinius.
Kelių rinkliavos sistemai parengti Vyriausybė skirs iki 90 mln. eurų iš Ateities ekonomikos DNR plano arba suteiks valstybės garantiją paskolai. Susisiekimo ministerija prognozuoja, kad investicijos į naująją tvarką atsipirks gana greitai – per trejus metus.
Kitas kelių mokesčio apskaičiavimo būdas nėra visiška naujiena. Mat dar 2018 metų spalio 25 dieną perėjimui prie mokesčio apskaičiavimo pagal nuvažiuotą atstumą pritarė Europos Parlamentas. Ši tvarka nuo 2023 metų įsigalios visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse, o nuo 2027 metų mokestis bus apskaičiuojamas ir mikroautobusams. Dabartinių vinječių nuo 2023 metų bus atsisakyta.
Paskubomis ir be apskaičiavimų
Nusprendę pakeisti kelių mokesčio apskaičiavimo sistemą, europarlamentarai nenustatė vienodo mokesčio dydžio visoms ES narėms, tai paliko spręsti pačioms valstybėms.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis „Ūkininko patarėjui“ pripažino, kad prieš porą metų planuojamą pakeisti sistemą asociacija aptarė ir net jai pritarė, nors buvo dar labai nekonkreti, nes žemės ūkio subjektams naujoji tvarka turėtų būti priimtinesnė už dabartinę, kai kelių mokestis mokamas už laiką, nes transporto priemonė gali ir stovėti nenaudojama, o vienodą mokestį privalo mokėti visi. Aiškindamas projektą, panašiai teigė ir laikinasis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vadovas Rimantas Sinkevičius. Esą mokėdami už naudojimosi keliais laikotarpį, į negerą padėtį dabar patenka tie, kurie transportu naudojasi neištisai.
LŽŪBA nariai, iš pradžių planuojamam pokyčiui tarsi pritarę, nustėro, kai išvydo patvirtintą įstatymo pataisą su jau nurodytais įkainiais. „Dabartinė pataisa priimta paskubomis, beveik paslapčia, su detalėmis, todėl mūsų mintys visai kitokios“, – sakė LŽŪBA vadovas.
P. Puskunigio teigimu, jo vadovaujamos žemės ūkio bendrovės finansininkė palygino dabar mokamą mokestį, įvertino nuvažiuotus kilometrus su kroviniu ir nustatė, kad nuo 2023 metų žemės ūkio transportavimo išlaidos tokiomis pat sąlygomis, kokios yra dabar, padidės 3,5–4 kartus.
Anot LŽŪBA prezidento, žemdirbiai ir taip buvo nuskriausti, padidinus jiems skirto žymėtojo dyzelino akcizą. Tad suskaičiavo, jog, įvedus naują mokesčio už kelius skaičiavimo tvarką, nuvežti 100 t grūdų 100 km kainuos kur kas daugiau – teks padengti ne tik išlaidas pabrangusiam ir gal net dar brangsiančiam dyzelinui, bet ir 5–16 eurų kelių mokestį.
„Pabrangimas būtų tikrai didelis. Bebaigiantis savo kadenciją Seimas visą laiką žarstė gražius pažadus, bet vienaip sakoma, o kitaip daroma. Kalbėjo, kad mokesčiai žemdirbiams tikrai nedidės, o dabar aiškėja, jog labai didės, – apgailestavo LŽŪBA prezidentas ir pridūrė: – Visi surenkami mokesčiai kelia abejonių, nes nežinia, ar jie naudojami ten, kur deklaruojama, ar nekeliauja į valdininkų kišenes arba skiriami kitoms nerevizuojamoms priemonėms. Juk niekur tai neskelbiama.“
Jis viliasi, kad ateinanti nauja valdžia įvertins šią paskubomis priimtą įstatymo pataisą su gal net prasimanytais skaičiais, nepateikus konkrečių skaičiavimų, kokią įtaką pataisa turės atskiroms šalies ūkio šakoms.
P. Puskunigis pripažįsta, kad naujoji kelių mokesčio skaičiavimo tvarka nebūtų tokia baisi šiemet, kai ir derlius geras, ir kainos neblogos, bet niekas nežino, kaip bus po metų, kitų. Jei derlius bus prastesnis, gerokai didesnės jo vežimo išlaidos žemdirbiams bus labai skausmingos. „Tai jau ne rinka, o valstybės kišimasis į ją, – konstatavo LŽŪBA lyderis. – Bet kurį įvedamą mokestį galima vynioti į vatą, bet visada tai bus ne žmonių ir ne verslo naudai.“
Grūdininkai skaičiuoja pavyzdžiais
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) direktorius Ignas Jankauskas „Ūkininko patarėjui“ pateikė konkretų pavyzdį, kaip pakis grūdų transportavimo išlaidos. Kaišiadorių rajono ūkininkas, auginantis kviečius, žirnius ir kitas grūdines bei aliejines kultūras 200 ha plote, turi E4 standarto krovininį automobilį, kuriuo veža apie tūkstantį tonų grūdų. Apie keturis mėnesius per metus jis veža grūdus ir perka vinjetę. Vien veždamas derlių į Klaipėdą, ūkininkas nurieda apie 20 tūkst. km, apie 40 reisų po 250 km pirmyn su kroviniu ir tiek pat atgal tuščiomis. Dalį reisų jis nuvažiuoja nemokamais keliais, tačiau daugiausia – mokamais. Pagal dabartinę tvarką jis per mėnesį sumoka apie 280 eurų kelių mokesčio. Taigi, nuvažiuoti kilometrą jam kainuoja apie 2 centus. Pagal naująją tvarką tai jam kainuos apie 8 centus. Kaip skaičiavo ir LŽŪBA vadovas, kelių mokestis Kaišiadorių ūkininkui pabrangs keturgubai. Pasak I. Jankausko, dar didesnės transportavimo išlaidos laukia ūkininkų, kuriems derlių vežti reikės dar toliau.
Labiausiai nukentės smulkieji
Įstatymo pataisoje nurodoma, kad mažiausias kelių mokesčio tarifas bus taikomas ūkiams, kurie veža savo užaugintą derlių, tačiau, svarstė I. Jankauskas, mažiausias tarifas nebus taikomas kitam krovininiam transportui. Anot jo, retas smulkus ūkininkas, auginantis grūdus, turi nuosavą krovininį automobilį. Jis tam samdo krovinių vežėją, taip elgiasi dauguma, nes, kai užauginama, pavyzdžiui, 200 t grūdų, juos galima nuvežti keliais reisais per mėnesį, o vien tam pirkti nuosavą automobilį būtų visiškai neprotinga, nes pernelyg brangu.
I. Jankauskas svarstė, jog dabar smulkiam ūkininkui samdytis vežėją palyginti pigu, tačiau nuo 2023-ųjų, pasikeitus tvarkai, mažiausias tarifas bus taikomas tik vežantiems savo žemės ūkio produkciją, kuri sudaro ne mažiau kaip pusę ūkininko pajamų. Šio derliaus arba ūkinių gyvulių savininkas – ne vežėjas, todėl jam mažiausias kelių mokesčio tarifas Lietuvoje nebus taikomas. Vadinasi, atitinkamai pabrangs ir samdomo vežėjo paslaugos.
„Smulkus ūkininkas turės keleriopai brangiau mokėti vežėjui, kuris bus padėties šeimininkas, tam teks aukoti savo konkurencingumą. Vadinasi, po poros metų sulauksime rinkos pokyčių ne smulkaus ūkininko naudai“, – daro išvadą LGAA direktorius.
Jo teigimu, tankinti žemės ūkio produkcijos surinkimo ir supirkimo infrastruktūrą dėl kelių mokesčio tarifų padidėjimo tikrai neapsimokės, o tikroji dilema smulkiam ūkininkui bus rinktis iš dviejų galimybių: arba pirkti savo transportą, arba vežėjo paslaugas, kurios vis tiek bus pigesnės nei krovininis automobilis.
Padidėsiančius mokesčius už kelius pajus ne tik žemdirbiai, bet ir visi be išimties Lietuvos gyventojai, kurie kartu yra ir įvairių prekių vartotojai. Prekybininkai jau neslepia, jog dėl padidėsiančių transportavimo kainų neabejotinai brangs ir visos vartojimo prekės. Skaičiuojama, kad pabrangimas gali siekti 21 proc. – tiek, koks dabar yra joms taikomas PVM. Tokį galimą pabrangimą skaudžiausiai pajus pigiausių maisto prekių vartotojai.