Svirtis – senovinės sodybos pasididžiavimas

Aivaro GRIGAIČIO nuotr.
Restauruota dviejų galų senovinė pirkia.
Lietuvoje tryliktą kartą buvo surengtas gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkursas. Valstybinė kalbos komisija išrinko 17 gražiausių 2020 metais įregistruotų įmonių pavadinimų. Vienas tokių – „Sena svirtis“.

 

Sodyba tarp Baisogalos ir Šeduvos

Poilsio ir kaimo ramybės kupina sodyba „Sena svirtis“ įsikūrusi Radviliškio rajone, Daugyvenės draustinio teritorijoje, atokiau nuo Januškonių kaimo centro. Šimtametė sodyba yra savotiškas šio krašto etnografinis muziejus: išsaugoti autentiški pastatai, senieji sodo medžiai, praėjusius laikus primena senas kryžius.

Sodybos šeimininkas Aivaras Grigaitis yra šio krašto žmogus, užaugęs Baisogaloje. Baigęs studijas Šiauliuose, laimės ieškojo Vilniuje, paskui atsidūrė Amerikoje, apsigyveno Čikagoje.

Aivaras sakė, kad yra didelis Lietuvos patriotas, todėl aktyviai dalyvavo lietuvių išeivių renginiuose. Gyvendamas užsienyje, jis plačiau pravėrė pažinties langą į pasaulį, domėjosi istorija, kitų kraštų papročiais. A. Grigaitis pasakojo, kad svetimoje šalyje jį lydėjo nostalgija, nuolat ilgėjosi artimųjų. Pagaliau nugalėjo tėvynės šauksmas – po aštuonerių metų sugrįžo į gimtinę.

Sugrįžęs į savo šalį, ėmėsi veiklos. Sužinojo, kad galėtų įsigyti netoli Baisogalos esančią apleistą sodybą. Aivarui patiko didelis vienkiemis, senoviška dviejų galų pirkia, moliu drėbtas kluonas, seni medžiai. Svarbiausia, kad sodyba yra ramioje ir tylioje vietoje, aplinkui daug erdvės.

Ėmėsi rekonstrukcijos

Sodybos šeimininkas pasakojo, kad jis seną sodybą nutarė sutvarkyti, rekonstruoti dviejų galų gyvenamąjį namą, suremontuoti ir kitus išlikusius pastatus. Žinojo, kad visiems darbams reikės nemažai lėšų ir laiko. Pagrindinis tikslas buvo išlaikyti autentišką ne tik senovinės dviejų galų pirkios, bet ir visos sodybos stilių. Troba statyta 1926 metais. Rekonstrukcijai naudojo tokias pat medžiagas, kokios buvo naudotos beveik prieš šimtmetį statytuose pastatuose: molį, akmenis, medį, šiaudus. Gyvenamojo namo stogą uždengė skiedromis, padarė naujus medinius langus su langinėmis. Trobos viduje išsaugojo duonkepę ir krosnį su sienelėmis, nušveitė visus rąstus, duris. Sienas tinkavo moliu su šiaudais.

Prieš dvylika metų prasidėjo didieji rekonstrukcijos darbai. A. Grigaitis sako, nors daug darbų jau padaryta, bet dar daug įvairių darbų laukia ateityje, mat jis turi galybę idėjų ir sumanymų. Dabar tvarko sodybos aplinką. Plačių užmojų naujasis sodybos šeimininkas stengiasi, kad didelė teritorija būtų jauki, tvarkinga. Jo nuostata tokia –svarbu nepažeisti harmonijos su supančia gamta. Vasarą pro pirkios langus mato praskrendančius gandrus, į kiemą atbėga stirnų.

Kalbėdamas apie atliktus darbus, šeimininkas sakė, kad pirmiausia buvo renovuotas gyvenamasis namas. Po to ėmėsi kitų darbų. Iš svirno padarė pirtį ir svečių namelį. Plaukai šiaušėsi, kai reikėjo uždengti sandėlio stogą, kurio ilgis – beveik 70 metrų. Rekonstrukcijos darbams atlikti, medžiagoms pirkti pritrūko pinigų, todėl Aivaras emigravo antrą kartą. Tik šį kartą dirbti išvažiavo į Norvegiją. Prieš porą metų sugrįžo į gimtinę – nusprendė daugiau nebevažiuoti svetur uždarbiauti. Gimtajame krašte įkūrė statybų bendrovę, taip pat UAB „Sena svirtis“, kuri nuomoja jaukius kambarius poilsiui ir kitas patalpas.

Ryšys tarp žmogaus ir gamtos

Paklaustas, kodėl įkurtai bendrovei pasirinko romantišką pavadinimą „Sena svirtis“, Aivaras teigė, kad svirtis jam yra ryšys tarp žmogaus ir gamtos, tiesiog gyvybės simbolis – iš šulinio pasemtas vanduo numalšina troškulį, suteikia atgaivos, be to, šulinio vanduo buvo naudojamas maistui gaminti, sodiečiai vandens pripildavo į geldą, kurioje maudydavo kūdikį. Abu su žmona nusprendė, kad poilsiui įkurtai sodybai reikia sureikti pavadinimą „Sena svirtis“. Ir neapsiriko. Valstybinė kalbos inspekcija išrinko 17 gražiausių įmonių pavadinimų, vienas jų – „Sena svirtis“.

Aivaras sakė, kad bendrovę įregistravo 2020 metais. Tačiau veiklai koją pakišo karantinas, todėl UAB „Sena svirtis“, nepradėjusi veikti, buvo uždaryta.

„Lauksime palankaus laiko, kada galėsime priimti poilsiautojus. Dabar patys tvarkome sodybos aplinką, gėrimės gamta, džiaugiamės viskuo, kas jau padaryta. Čia – mūsų šeimos ramybės oazė. Turime daug sumanymų, stengsimės sutvarkyti infrastruktūrą, kad sodybos svečiams būtų jauku, patogu ir miela pailsėti. Moliu drėbtas kluonas tapo poilsio erdve. Čia bus galima rengti koncertus, parodas, kūrybines dirbtuves. Šalia nedidelio tvenkinio yra laužavietė, įrengtas nusileidimo takas aviamodeliams, parasparniams, skraidyklėms. Stengiamės, kad sodyboje viskas būtų skoninga, estetiška ir autentiška“, – apie būsimą sodybos veiklą kalbėjo A. Grigaitis.

Sodybos šeimininkas mėgsta kolekcionuoti senus daiktus, namų apyvokos rakandus, įrankius, agrotechnikos padargus, domisi istorija, metalo industrija. Aivaras sakė, kad jis į sodybą pradėjo tempti sendaikčius, senovinius baldus, žemės dirbimo agregatus, praėjusio šimtmečio įrankius. Visoms senienoms ir mechanizmas eksponuoti sodyboje yra daug erdvės, todėl stengiasi visiems eksponatams surasti pačią geriausią vietą.