"Monmartro respublika" pasiekė Žagarę ir Joniškį

Pa­veiks­lų do­va­no­ji­mo ak­ci­ja

Šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį "Šiau­lių Mon­mart­ro res­pub­li­ka" at­vy­ko į Jo­niš­kio ra­jo­ną. Į ren­gi­nius Ža­ga­rė­je ir Jo­niš­ky­je įve­dė Šiau­lių dra­mos teat­ro ak­to­riai, "Mon­mart­ro res­pub­li­kos" vei­dai – Mo­ni­ka Šal­ty­tė ir Juo­zas Bin­do­kas.

Šeš­ta­die­nio po­pie­tę ple­ne­ro dai­li­nin­kai eks­kur­si­jo­je pa­si­dai­rė po Ža­ga­rės apy­lin­kes, pa­tir­da­mi vie­tos kū­ry­bi­nę ir kul­tū­ri­nę dva­sią. Po šios iš­vy­kos Ža­ga­rės kul­tū­ros cent­re prieš žiū­ro­vų akis bu­vo iš­ri­kiuo­ti ple­ne­ro "Mė­ly­na ir 2 ki­tos spal­vos", vy­ku­sio Šiau­liuo­se, dar­bai. Au­to­rių iš Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Uk­rai­nos, Olan­di­jos pa­veiks­lai iš­kil­min­gai pa­do­va­no­ti Ža­ga­rės re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jai. Šį ak­tą ir su­tar­tį su­tvir­ti­no "Mon­mart­ro res­pub­li­kos" pre­zi­den­tės Ja­ni­nos Ali­šaus­kie­nės ir re­gio­ni­nio par­ko di­rek­to­riaus Min­dau­go Bal­čiū­no pa­ra­šai.

Pub­li­ką džiu­gi­no vy­rų an­samb­lis "Quo­rum", a ca­pel­la at­li­kęs žy­dų, lie­tu­vių, nor­ve­gų, ang­lų kū­ri­nius, nu­skrai­di­nęs Vy­tau­to Ker­na­gio ir Gy­čio Paš­ke­vi­čiaus dai­nų spar­nais.

Pas­ku­ti­nis akor­das

"Kas tu­ri pra­džią, tas tu­ri ir pa­bai­gą. Tre­čia­die­nį Šiau­liuo­se ati­da­ry­ta "Mon­mart­ro res­pub­li­ka", ku­ri pra­plė­tė sa­vo ri­bas be už­ka­ria­vi­mų, ap­glė­bė Ža­ga­rę ir Jo­niš­kį. Šian­dien ga­li­me bū­ti tos res­pub­li­kos da­li­mi", – sek­ma­die­nį pra­dė­da­ma pa­sku­ti­nį fes­ti­va­lio ren­gi­nį Jo­niš­kio Rau­do­no­jo­je si­na­go­go­je sa­kė Jo­niš­kio is­to­ri­jos ir kul­tū­ros mu­zie­jaus di­rek­to­rė Ra­sa Ali­šaus­kie­nė.

"Mon­mart­ro res­pub­li­kos" pre­zi­den­tė, "Laip­tų" ga­le­ri­jos di­rek­to­rė Ja­ni­na Ali­šaus­kie­nė pa­ste­bė­jo, kad fes­ti­va­lis de­da ne taš­ką, bet daug­taš­kį ir ki­tų me­tų rugp­jū­tį tu­ri vil­ties su­grįž­ti.

"Mon­mart­ro res­pub­li­kos" ren­gi­nius vai­ni­ka­vo Rau­do­no­jo­je si­na­go­go­je ati­da­ry­ta vie­no žy­miau­sių Lie­tu­vos dai­li­nin­ko, me­no­ty­ros moks­lų dak­ta­ro, Na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­to Au­gus­ti­no Sa­vic­ko (1919–2012) gi­mi­mo šimt­me­čiui skir­ta ta­py­bos dar­bų pa­ro­da, ku­ri Jo­niš­ky­je bus eks­po­nuo­ja­ma tris sa­vai­tes. Me­ni­nin­ko šim­to me­tų ju­bi­lie­jaus pro­gra­ma tę­sis vi­sus me­tus: apie jį su­kur­tas do­ku­men­ti­nis Edi­tos Mil­da­žy­tės fil­mas "Su­jun­gęs am­žius", sū­naus Rai­mun­do Sa­vic­ko or­ga­ni­zuo­tas ple­ne­ras, lapk­ri­čio mė­ne­sį di­džio­ji dai­li­nin­ko dar­bų pa­ro­da vyks Vil­niu­je na­cio­na­li­nė­je dai­lės ga­le­ri­jo­je.

Dai­li­nin­ko gy­ve­ni­mas ver­tas plunks­nos

Pa­sak me­no­ty­ri­nin­kės, apie dai­li­nin­ką pa­ren­gu­sios mo­nog­ra­fi­ją, Da­nu­tės Zo­vie­nės, ši­tų dar­bų, eks­po­nuo­ja­mų Rau­do­no­jo­je si­na­go­go­je, be­veik nė­ra bu­vę pa­ro­do­se, tai – pri­va­čios ko­lek­ci­nin­ko Egi­di­jaus Ja­ku­baus­ko ko­lek­ci­jos (vie­ną dar­bą pa­sko­li­no Sta­sys Ma­tu­zas) da­lis.

A. Sa­vic­ko ta­py­bo­je sa­vi­tai su­si­pi­na fi­gū­ri­nis pa­veiks­las, pei­za­žas, po­rtre­tas ir na­tiur­mor­tas, ku­riuo­se ryš­ki eg­zis­ten­ci­nė žmo­gaus li­ki­mo te­ma. Jo pa­ties gy­ve­ni­mas bu­vo ver­tas plunks­nos. Gi­mė Ko­pen­ha­go­je, kur re­zi­da­vo tė­vas, dip­lo­ma­tas Jur­gis Sa­vic­kis. Ma­ma, gy­dy­to­ja sto­ma­to­lo­gė Ida Tra­ki­ner, bu­vo ki­lu­si iš tur­tin­gos Sankt Pe­ter­bur­go žy­dų šei­mos, tu­rė­ju­sios stik­lo fab­ri­ką.

Po tė­vų sky­ry­bų kar­tu su mo­ti­na jis grį­žo į Lie­tu­vą, bai­gė Kau­no 3-ąją gim­na­zi­ją ir įsto­jo į Kau­no me­no mo­kyk­lą. Stu­di­ja­vo Že­ne­vos uni­ver­si­te­to So­cio­lo­gi­jos fa­kul­te­te (Švei­ca­ri­ja), mo­kė­si Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jo­je.

1941 me­tais Au­gus­ti­nas Sa­vic­kas, pa­si­kei­tęs pa­var­dę, nes juk ki­lęs iš "bur­žua­zi­nės Lie­tu­vos" dip­lo­ma­to šei­mos, pa­si­trau­kė į Ru­si­jos gi­lu­mą. Jam te­ko dirb­ti ak­mens skal­dyk­lo­se ne­to­li No­vo­si­birs­ko, kur nuo fi­zi­nio krū­vio, per­var­gi­mo iš­se­kęs be­svė­rė tik kiek dau­giau kaip pen­kias­de­šimt ki­log­ra­mų.

Vy­res­ny­sis bro­lis Al­gir­das 1943-iai­siais sa­va­no­riš­kai pa­si­trau­kė į Kau­no ge­tą pa­skui my­li­mą žy­dai­tę Ju­li­ką ir įduk­rą, kur jį mir­ti­nai pa­šo­vė sar­gy­bi­nis. Mo­ti­na Ida Tra­ki­ner ry­žo­si atim­ti sau gy­vy­bę. Vi­sa ši pa­tir­tis neiš­ven­gia­mai at­si­spin­dė­jo Au­gus­ti­no Sa­vic­ko kū­ry­bo­je.

Me­no­ty­ri­nin­kė D. Zo­vie­nė pa­sa­ko­jo, kad ar­chy­vuo­se sau­go­muo­se A. Sa­vic­ko dar­buo­se daug Nuk­ry­žiuo­to­jo mo­ty­vų, o pa­veiks­le "XX am­žius" Jė­zus Kris­tus ka­bo pri­kal­tas ant vie­nos ran­kos. Pats au­to­rius šį dar­bą yra ko­men­ta­vęs taip: "Toks tas am­žius, ar iš­si­lai­kys Kris­tus ant vie­nos ran­kos..."

Po pa­ro­dos pri­sta­ty­mo fes­ti­va­lį "Šiau­lių Mon­mart­ro res­pub­li­ka" už­da­rė Čiur­lio­nio kvar­te­to ir Do­vi­lės Ka­zo­nai­tės (vo­ka­las) kon­cer­tas.