Žvilgsnis į negalią – per vaizduojamąjį meną

Artūro STAPONKAUS nuotr.
„Mano hobis tapo mokslinio tyrimo objektu, tai retas dalykas ir didžiulis džiaugsmas“, – sakė prof. hab. dr. Vytautas Gudonis.
Vilniaus universiteto bibliotekos Šiaulių akademijos informacijos centre Šiaulių akademijos prof. hab. dr. Vytautas Gudonis pristatė monografiją „Negalia visuomenėje ir vaizduojamajame mene“. V. Gudonis yra surinkęs apie 6 000 meno kūrinių reprodukcijų kolekciją. „Turint tokį turtą neparašyti knygos būtų tinginystė, apsileidimas“, – juokavo monografijos autorius.

Neregių pasaulis

„Atsiskaitau už darbą“, – sakė V. Gudonis, parengęs išsamų monografijos pristatymą. Monografija atspindi daugelio metų mokslinių tyrinėjimų medžiagą ir sukauptą kolekciją.

Monografijoje V. Gudonis nagrinėja įvairių istorinių laikotarpių – nuo Antikos iki šių laikų – meno kūrinius, kuriuose pristatomos neįgaliųjų potencinės galimybės, jų saviraiška įvairiose gyvenimo srityse.

Tyrimo tikslas, pasak profesoriaus, buvo atkoduoti visuomenės nuostatas į žmones, turinčius negalių, bei atskleisti jų socializaciją istorijos raidoje.

V. Gudonis renginyje išrikiavo ir kitas savo knygas, kiekviena jų – monografijos, žodynai – atskira istorija, kaip ir 43 metai darbo Šiaulių universitete. Knygos buvo dovana renginio dalyviams.

Būdamas septyniolikos, žurnale „Švyturys“ V. Gudonis pamatė Vinco Smakausko reprodukciją „Aklas elgeta su berniuku“. Reprodukcija labai sudomino, bet tąkart dar nebuvo galima nujausti, kad likimas su neregiais suves visam gyvenimui.

Baigęs 8 klases, V. Gudonis perėjo mokytis į vakarinę mokyklą, įsidarbino tekintoju: teko anksti suaugti.

Į aklųjų draugijos mokymo gamybinį kombinatą nuvedė šokiai – buvo pakviestas sudalyvauti apžiūroje. „Labai tiko žmonės“, – pažintį prisiminė profesorius.

Sulaukęs pasiūlymo įsidarbinti, V. Gudonis pakilo iki vyr. inžinieriaus gamybiniam apmokymui pareigų. O šalia buvo studijos Šiaulių pedagoginiame institute. Vėliau – mokslai Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) aspirantūroje. Išvažiuodamas į aspirantūrą, V. Gudonis studijavo problemas, susijusias su neregiais, disertacijai irgi rinkosi neregių temą.

1979 metais A. Gerceno pedagoginiame universitete apgynė pedagogikos daktaro disertaciją, 1994 metais Maskvos Korekcinės pedagogikos mokslinio tyrimo institute apgynė socialinių mokslų (psichologija) – habilituoto daktaro disertaciją.

Pirmasis V. Gudonio straipsnis „Aklojo paveikslas mene“ buvo publikuotas apie 1984 metus leidinyje „Mūsų žodis“. Publikacijų skaičius kasmet augo. Tyrimo tematiką V. Gudonis yra pristatęs ne tik Lietuvoje, bet ir įvairiose užsienio šalyse. Autorius minėjo su malonumu rašantis ir į „Šiaulių krašto“ priedą „Atolankos“.

Parašyti monografiją „Negalia visuomenėje ir vaizduojamajame mene“ V. Gudonį paskatino surinkta ir susisteminta kolekcija, joje – apie 6 000 reprodukcijų. Kolekcija suskirstyta į trisdešimt temų, knygoje atsispindi trylika.

„Turint tokį turtą neparašyti knygos būtų tinginystė, apsileidimas“, – juokavo V. Gudonis. Dėl knygos profesorius metė net savo didžiąją aistrą – žvejybą.

„Parašęs knygą, jaučiausi truputį nejaukiai: ką aš padariau? Visų monografijos kaip monografijos, daug teksto, diagramų, skaičiavimų, išvadų. Klasikinį monografijos formatą ši knyga išlaiko. Daug iliustracijų – aš nagrinėju iliustracijas“, – sakė V. Gudonis.

Už knygos idėją autorius dėkojo prof. hab. dr. Palmirai Jucevičienei, o knygą dedikavo žmonai Liudmilai ir dukrai Liudai. Už recenzijas autorius dėkingas prof. dr. Audroniui Vilkui, prof. hab. dr. Marijai Barkauskaitei, prof. hab. dr. Palmirai Jucevičienei ir kitiems autoriams.

Pratarmę monografijai parašė prof. hab. dr. Vytenis Rimkus, jo šviesus atminimas pagerbtas tylos minute.

„Ir vieno atviruko istorija gali būti didžiausia“, – sakė profesorius, išsamiais pasakojimais pristatęs kolekcijos turtus. Pasak V. Gudonio, kolekcija kelia daugiau klausimų nei atsakymų, o atsakymai sudėti į knygą.

Mėgstamiausia A. Gudonio tema – „Aklasis muzikantas“.

V. Gudonis demonstravo ir nuotraukas iš kelionių, kuriose įamžinti aklieji gatvės muzikantai, neregiams skirti paminklai. Įdomus faktas, kad Lietuvoje yra vienintelis paminklas aklajam – Kaune, skirtas Pranui Dauniui, Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos pradininkui.

V. Gudonis atkreipė dėmesį ir į problemas, susijusias su neregių gyvenimu: aklieji iki šiol nuasmeninami, aplinkiniams trūksta empatijos, supratimo, visuomenė mažai žino apie neregių galimybes.

Meškos paslaugą, pasak profesoriaus, padarė penkiose Lietuvos miestuose, tarp jų – ir Šiauliuose, įsteigti aklųjų „kaimeliai“, todėl daug žmonių gyvenime nematė neregio, nes jie buvo izoliuoti.

„Šią knygą galima būtų apibūdinti istoriko Normano Davieso žodžiais: „Tai tik tas vaizdas, kurį pamatė viena pora akių, perfiltravo vienos smegenys ir užrašė viena plunksna“, – sakė V. Gudonis.

Baigdamas pristatymą, profesorius parodė savo mėgiamą pieštuką – jis dar nesudrožtas, tad turėtų pakakti ir kitai knygai.

Padėkos už monumentalią monografiją

Po pristatymo V. Gudonis sulaukė gausybės sveikinimų – nuotolių ir išsakytų gyvai. Pasak prof. P. Jucevičienės, monografija yra šiuolaikinė, monumentali, o V. Gudonis nusipelno Nacionalinės premijos. Daug gražių žodžių išsakė ir profesorius Audronis Vilkas – mokslinis darbas turi didžiulę mokslinę vertę, o kartu prieinamas kiekvienam skaitytojui.

Lietuvos Respublikos Seimo medalį V. Gudoniui įteikė Seimo narys, buvęs kolega universitete Stasys Tumėnas.

V. Gudonį sveikino kolegos, „senoji universiteto gvardija“, buvę mokytojai, dėstytojai, studentai, bendramoksliai, Šiaulių „masonų“ atstovai, draugai.

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė Renata Bilbokaitė taipogi buvo V. Gudonio studentė. Direktorė dėkojo už daug metų kuriamą pridėtinę vertę, už meilę, su kuria profesorius kalba apie specialiąją pedagogiką.

Su monografijos pristatymu V. Gudonį sveikino ir „avižoniečiai“ – Šiaulių Petro Avižonio regos centro vadovė Audrė Urbienė.

Profesorius Kazimieras Župerka, buvęs V. Gudonio dėstytojas, dovanojo trijų autorių (K. Župerkos, Dž. Maskuliūnienės ir R. Kvašytės) knygą „Apie žodžio korektiškumą. Sava ir importuota“, o doc. dr. Vladas Jūra Vaitkevičius – devintąją savo poezijos knygą.

Sveikinusieji V. Gudoniui ne tik linkėjo parašyti dar vieną knygą, bet ir pailsėti – vėl žvejoti.