Teatre premjera – apie lūžtančius likimus

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.
Sce­na iš spek­tak­lio "Eže­ras". Ni­nos vaid­me­ny­je ak­to­rė Gab­rie­lė La­dy­gai­tė, An­to­no – Au­ri­mas Žvi­nys, Ni­ko­la­jaus – Man­tas Bar­vi­čius.
Vals­ty­bi­nis Šiau­lių dra­mos teat­ras sek­ma­die­nį ro­do prem­je­rą – re­ži­sie­riaus Ag­niaus Jan­ke­vi­čiaus pa­sta­ty­tą šiuo­lai­ki­nio ru­sų dra­ma­tur­go Mi­chai­lo Dur­nen­ko­vo pje­sę "Eže­ras". Re­ži­sie­rius tei­gia, jog spek­tak­lis – tai "dir­gik­lis vaiz­duo­tei, at­si­mi­ni­mams", o ku­ria jį če­cho­viš­ku sti­liu­mi.

Prem­je­ros iš­va­ka­rė­se kū­ry­bi­nė gru­pė spek­tak­lį pri­sta­tė spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je, pa­ro­dė iš­trau­ką.

Sce­no­je du vie­ni­ši žmo­nės – vy­ras ir mo­te­ris – ban­do megz­ti sun­kiai be­si­mez­gan­tį ry­šį. Į sve­čius prie eže­ro at­va­žia­vu­sių­jų po­rų vieš­na­gė vyks­ta Krem­liaus sie­nos fo­ne.

"Aš siųs­čiau to­kią sce­nog­ra­fi­jos ži­nu­tę":"Ei, cheb­ra, iš­si­mau­dy­ki­me Krem­liaus aikš­tės eže­re", – kvie­tė re­ži­sie­rius Ag­nius Jan­ke­vi­čius.

Jo žo­džiais, "pje­sė pa­ra­šy­ta apie gi­lias nuo­jau­tas, apie esa­mą Ru­si­jos lai­ką (yra užuo­mi­nų ir apie ka­rą Uk­rai­no­je, or­ga­nų do­no­rys­tę, juo­dą­ją rin­ką) ir apie tam tik­rą šei­mos kri­zę, be­jė­gys­tę prieš lai­ko tem­pą, ku­ris toks grei­tas, kad net sa­vęs ne­su­ge­bi įsi­ver­tin­ti".

"Pje­sė – apie juo­dą chao­są Ru­si­jo­je po So­vie­tų są­jun­gos griu­vi­mo. Bet žmo­nės tai ga­li ko­re­liuo­ti su kuo no­ri – mes taip pat išė­ję iš to bu­vu­sio blo­ko, – pri­mi­nė A. Jan­ke­vi­čius. – Di­de­lių skir­tu­mų ne­ma­tau. Tie­siog ki­toks po­pie­rė­lis yra įvy­nio­tas."

Dak­ta­ro An­to­no vaid­me­nį ku­rian­tis ak­to­rius ir teat­ro va­do­vas Au­ri­mas Žvi­nys "Šiau­lių kraš­tui" pa­brė­žė, jog ir pje­sė, ir spek­tak­lis ku­ria­mi "če­cho­viš­ku" sti­liu­mi.

"Tik An­to­no Če­cho­vo pje­sė­se žmo­nių gy­ve­ni­mai lūž­ta, vil­tys žlun­ga ge­riant ar­ba­tą, o čia gy­ve­ni­mai tru­pa prie eže­ro ke­pant šaš­ly­kus", – sa­kė A. Žvi­nys.

"Spek­tak­lio re­zul­ta­tą pa­ma­ty­si­me per prem­je­rą, – tei­gė jis. – Pats kū­ri­nys yra dau­giap­la­nis, au­to­rius pa­li­ko daug da­ly­kų nuo­jau­tai. O re­ži­sie­rius ėmė­si drą­siai, net "chu­li­ga­niš­kai" tas nuo­jau­tas iš­kel­ti, pa­brėž­ti ir siū­lo žiū­ro­vui pa­čiam at­sa­ky­ti, ko­dėl tie žmo­nės ne­lai­min­gi."

"Eže­ro" siu­že­tas iš­ties če­cho­viš­kas. Už­mies­čio so­dy­bo­je prie eže­ro su­si­bu­ria ne­di­de­lė drau­gų kom­pa­ni­ja. Lai­ką lei­džia dvi po­ros ir du vie­ni­šiai: na­mo šei­mi­nin­kas And­re­jus ir jo žmo­na Alio­na, dak­ta­ras An­to­nas ir jo mer­gi­na uk­rai­nie­tė Ali­sa, sū­nų au­tis­tą au­gi­nan­tis ar­chi­tek­tas Ni­ko­ja­lus ir šei­mi­nin­kės drau­gė Ni­na.

Net­ru­kus ima skleis­tis vei­kė­jų is­to­ri­jos iš praei­ties ir aiš­kė­ja, kad po ma­lo­nia per­so­na­žų išo­re sle­pia­si nuo­skau­dų, ne­vil­ties, egois­ti­nių spren­di­mų ir mo­ra­li­nių komp­ro­mi­sų ku­pi­ni gy­ve­ni­mai.

Pje­sės au­to­rius M. Dur­nen­ko­vas (gim. 1978 m.) yra vie­nas gar­siau­sių šiuo­lai­ki­nių Ru­si­jos dra­ma­tur­gų. Teat­ro kri­ti­kų nuo­mo­ne, pje­sė­je "Eže­ras" pa­tei­kia­ma "ne­gai­les­tin­ga šiuo­lai­ki­nės ry­tų Eu­ro­pos vi­du­ri­nio­sios kla­sės mo­ra­lės diag­no­zė".

Spek­tak­ly­je vai­di­na ak­to­riai Man­tas Bar­vi­čius (Ni­ko­la­jus), Gab­rie­lė La­dy­gai­tė (Ni­na), Da­lius Jan­čiaus­kas (And­re­jus), Mo­ni­ka Šal­ty­tė (Alio­na), Au­ri­mas Žvi­nys (An­to­nas), Ive­ta Rau­ly­nai­ty­tė (Ali­sa), Ro­lan­das Do­vy­dai­tis (Vik­to­ras) ir Se­ve­ri­nas Nor­gai­la, su­kū­ręs net ke­lis vaid­me­nis (spe­cia­lis­tas, Sa­ša, Ka­rei­vė­lis, Ki­ri­las, Žmo­gus).

Sce­nog­ra­fė ir kos­tiu­mų dai­li­nin­kė – Lau­ra Lui­šai­ty­tė, vaiz­do pro­jek­ci­jų au­to­rius – Ri­mas Sa­ka­laus­kas, švie­sų dai­li­nin­kas – Da­rius Ma­li­naus­kas.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.