Naujausios
Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (VUŠA) direktorė prof. Renata Bilbokaitė pristatė situaciją įvykus struktūriniams pokyčiams Šiaulių universitete, patikino, kad Šiauliuose ir toliau Lietuvos moksleiviai galės studijuoti Muzikos pedagogikos studijų programoje.
VUŠA Muzikos pedagogikos studijų programos komitetų pirmininkė prof. Diana Strakšienė, ilgametė Muzikos katedros vedėja, pristatė organizuotos konferencijos (antrąją dieną konferencija buvo tęsiama Šiauliuose, joje nuotoliniu būdu dalyvavo per 300 dalyvių) tikslus, konferencijos gausų pranešėjų, dalyvių būrį iš Lietuvos ir pasaulio.
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja prof. Vilija Targamadzė aptarė menų disciplinų vietą mokyklų programose, išvardijo problemas ir galimus sprendimo būdus.
Vėliau Seime vykusioje konferencijoje dalyvius pasveikino LRS pirmininkės pavaduotojas, buvęs Šiaulių pedagoginio instituto auklėtinis Jonas Jarutis, Kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytautas Juozapaitis, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko pavaduotoja habil dr. prof. Vilija Targamadzė.
Pranešimus apie iškilaus mokslininko Eduardo Juozo Balčyčio asmenybę, jo svarų indėlį į Lietuvos mokslą ir švietimą skaitė: Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, muzikologas prof. Vytautas Landsbergis, pasidalinęs išsamiu pasakojimu ne tik apie Eduardą Balčytį, bet ir to meto situaciją Lietuvoje muzikos baruose; Kultūros komiteto narys dr. S. Tumėnas („Darbas su prof. E.Balčyčiu: atsakomybė ir į(si)pareigojimas“); VU Šiaulių akademijos direktorė prof. dr. Renata Bilbokaitė („Pedagogų rengimo pokyčiai Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje“); ilgametis Šiaulių „Juventos“ progimnazijos direktorius, dabar – Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijos direktorius Vytautas Girčius („Formaliojo ir neformaliojo muzikinio ugdymo dermė bendrojo ugdymo mokykloje“).
Konferencijos tikslas – tęsiant prof. E. J. Balčyčio muzikinio ugdymo idėjų sklaidą, suburti mokslininkus-tyrėjus, muzikos pedagogus ir švietimo bendruomenę bendradarbiauti, paskatinti mokslinę diskusiją apie bendrojo ir neformalaus muzikinio ugdymo, muzikos mokytojų rengimo, muzikinio švietimo ir studijų kokybės aktualijas, sėkmingai praeityje taikytus bei šiandienos realijas atitinkančius muzikinio ugdymo metodus, naujausias muzikos mokymo tendencijas.
Konferencijos organizatoriai neatsitiktinai priminė, kad „prof. E. J. Balčytis Lietuvos mokyklose įgyvendino savitą ir originalią, teoriškai pagrįstą ir eksperimentais įrodytą kompleksinę muzikinio ugdymo sistemą, kurios ugdymo principuose ir turinyje dominavo siekis – nėra negabių vaikų, visi vaikai turi prigimtinę teisę patirti, (at)pažinti, suvokti ir suprasti muzikos grožį“.
Konferencijoje buvo nagrinėjamos įvairios muzikinio ugdymo problemos, iš kurių išskirtinos muzikos pedagogų rengimo aktualijos, (ne)formalusis muzikinis ugdymas, kompleksinio muzikinio ugdymo poreikis ir raiška.
„Konferencijos pirmoji diena vyko Seime dėl to, kad primintų prof. E. J. Balčyčio svarbą Lietuvos muzikinio ugdymo procese, nes Profesoriaus sukurta muzikos ugdymo sistema reikalinga šiuolaikinei Lietuvos mokyklai“, – sakė konferencijos globėjas, Kultūros komiteto narys dr. S. Tumėnas.
Konferencijos programą praturtino prof. E. J. Balčyčio vaikaitės Emilės Elenos Dačinskaitės, LMTA magistrantės, prof. Astos Krikščiūnaitės studentės, atliekamos dainos, bei VUŠA „Studium “ choro atlikti kūriniai.
Konferencijos Seime organizatorius S. Tumėnas pasidžiaugė, kad konferencijoje dalyvavo daug LRS narių, Lietuvos muzikos bendruomenės nariai, bendravę ir dirbę su profesoriumi, VUŠA muzikos pedagogai, prof. E. J. Balčyčio kuruotos Šiaulių „Juventos“ progimnazijos muzikos pedagogai, direktorė Rita Tamašauskienė, profesoriaus žmona Janina Balčytienė, dukra dr. Giedrė Balčytytė, vaikaitės Aistė, Emilė, Uršulė.
Konferencija paliudijo, kad Šiauliuose ir visame krašte profesoriaus E. J. Balčyčio tradicijos yra gyvos, jos gyvena ir skleidžia muzikos grožio daigus.