Naujausios
Sąsajos ir simboliai
„Ji juda! – saulės spindulių žaismu ant nendrių ir vėjo šiurenimu džiaugėsi R. Uogintienė. – Iš pradžių norėjome daryti skulptūrišką formą, pradėjome nuo plaukų, bet pamatėme, kad chaosas gražiau, nuo to prasidėjo ir tas stilius – „nedabaigimo“, impresionistinis, gyvas. Visi brūkšneliai specialiai ir palikti. Skulptūrai labai svarbu kampai. Įsižiūrėjau V. Kašubos darbus – plona linijytė ir viskas tuo pasakyta! Čia irgi linijos pagal apšvietimą turėtų kalbėti.“
„Rasą, nešančią saulę“ Žaliūkių malūno kieme Reda ir Arūnas Uogintai kūrė apie dvi savaites. Skulptūra įprasmina artėjančią Kupolinių šventę, atspindi baltų kultūros ženklus.
Pristatydamas skulptūrą, A. Uogintas prisiminė ir archeologę Mariją Gimbutienę bei jos iškeltą moters vaidmenį civilizacijoje, skulptūros sąsajas su Egipto hieroglifais ir Šiaulių simbolika.
„Rasos“ ridenamoje saulėje matyti trikampis, susietas su Šiaulių herbe esančia akimi. Ir visa skulptūra sudaryta iš trikampių.
„Pasirinkome gana sudėtingą variantą, žmogaus figūrą, suvaldyti formą tokio dydžio labai sudėtinga. Bet praturtėjome patirtimi“, – sakė R. Uogintienė.
„Stogdengiai turi prietaisus, o čia viskas netipiška, vargo buvo. Mergaitė turi vainiką ant galvos, neša daugybę žolyčių, o kartu „uodega“ draikosi kaip pasikėlusi suknelė, lyg šoktų per laužą. Kai pažiūri iš šono, lyg egiptiečių hieroglifai, dvi kojos į priekį. Kadangi pagonybė sunaikinta iš pagrindų, yra tik tam tikros nuotrupos, čia irgi mūsų menininkų interpretacija – ir šventės, ir legendos. Kuo daugiau interpretacijų, kuo daugiau metaforų, tuo ir žiūrovams įdomiau žiūrėti, ir patiems atrasti.“
Dar vienas dailininkų noras buvo, kad skulptūra matytųsi iš tolo.
Šiuolaikinė interpretacija
Birželio 24 dieną Žaliūkių malūnininko sodyboje vyks Kupolinės – visus ateinančius pasitiks ir „Rasa, nešanti saulę“.
„Kasdien džiaugėmės matydami, kaip ryškėja skulptūra“, – sakė Sigita Milvidienė, Šiaulių „Aušros“ muziejaus Etnografijos skyriaus vedėja.
Muziejininkei teko sudėtinga užduotis – rasti nendrių skulptūroms.
„Atrodo, kad nendrių pilni paežeriai, bet kai jų reikėjo gauti, pasirodė, ne taip ir paprasta. Ieškojome pažinčių, stogdengių, kurie užsiima rąstine statyba ir moka degti nendrinius stogus. Nendrės atkeliavo iš Jautmalkės. Mums atidavė visas savo atsargas, trečiai skulptūrai vėl reikės papildymo. Sudėtingiausia jas pripjauti ir suruošti“, – sako S. Milvidienė.
Pasak muziejininkės, natūralios medžiagos, mediena, šiaudai, nendrės buvo naudojamos gyvenamųjų, ūkinių pastatų statybai. Šiais laikais žmonės vėl stato namus iš šiaudų – panaši technologija naudojama ir nendrėms, kanapių pluoštui, spaliams.
„Ir stogus dabar dengia nendrėmis, tai laiko patikrinta, ilgaamžė medžiaga. Technologijos atgimsta ne tik statyboje – naudojama ir šiuolaikiškai interpretuojant tradicinę kultūrą. Pasižiūrėję į „Rasą, nešančią saulę“, matome, kad ji turi ir tradicijos elementų, ir autoriaus požiūrį į tradicinę kultūrą, ir atrodo labai šiuolaikiškai. Tai – šiuolaikinė senųjų simbolių interpretacija“, – sako S. Milvidienė.
Skulptūros bus ilgaamžės
Vasarą Uogintai ir toliau kurs iš nendrių Žaliūkių malūno kieme.
Kita skulptūra iš nendrių bus skirta Žolinėms. Menininkai sumanė, kad šią šventę ir Šiaulius atspindės Jautis. A. Uogintas istorinėse kronikose perskaitė apie kunigaikščio Kęstučio aukotą jautį, o jautis yra ir Šiaulių herbe.
Rudens lygiadieniui ir Šiaulių miesto gimtadieniui bus sukurtas karalius Mindaugas.
Idėją kurti nendrines skulptūras Uogintai parsivežė iš Juodkrantės, kur ne vienerius metus dalyvauja pleneruose. Netrukus šiauliečiai vėl važiuos į Juodkrantę – kurs keturias skulptūras iš nendrių. Šios skulptūros – trumpalaikės, sudeginamos.
„Juodkrantėje sudeginimą pateisinu, jas ar taip, ar taip marios nuneštų. Bet mes norime įdiegti žmonėms, kad padarytą daiktą nebūtina sudeginti. Kad menininkai, kultūros darbuotojai pradėtų kurti, kad skulptūros stovėtų“, – sakė A. Uogintas.
Dailininkai stebės skulptūrą Žaliūkių malūno kieme – kaip ji išlaikys žiemą? Jei reiks, patvarkys, kad „Rasa“ ir toliau ridentų saulę.
