Naujausios
A. Ramanausko-Vanago skulptūra sukurta pagal garsiąją 1947 metais netoli Merkinės, Bingelių kaimo pakraštyje, darytą fotografiją, kurioje tuometis Merkio rinktinės vadas Vanagas nusifotografavo su vanagėliais ant pečių.
Fotografijos autorė – Gražina Pigagaitė-Vilbik, tarpukariu Merkinėje fotoateljė įsteigusio ir Dzūkijoje pagarsėjusio fotografo Luko Pigagos duktė. Tą 1947 metų vasarą jauna fotografė su paukščių jaunikliais įamžino ne tik A. Ramanauską-Vanagą, bet ir jo pavaduotoją Albertą Perminą-Jūrininką.
Pasak Merkinės krašto muziejaus direktoriaus Mindaugo Černiausko, buvo tik laiko klausimas, kada viena iš fotografijų virs skulptūra.
Kai pernai G. Lukošaitis feisbuke pasidalijo Vanago skulptūros maketo nuotraukomis, jas pamatęs M. Černiauskas susisiekė su skulptoriumi ir pasiūlė bandradarbiauti.
„Vanago istorija viena iš tūkstančio, bet ji tapo išskirtine, turint omenyje partizanų vado nueitą kelią nuo mokytojo iki visos Lietuvos partizanų vado. Aštuoneri metai kovos, treji metai sėkmingo slapstymosi, suėmimo išdavystės istorija, patirtos kančios, užslaptinta kūno užkasimo vieta, kulminacija tapęs palaikų suradimas per 100-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo ir Vanago gimimo metines“, – biografijos momentus vardijo M. Černiauskas, primindamas, kad Vanagas nebuvo tik karys su ginklu – buvo karys su plunksna, rašęs Dainavos apygardos spaudai, palikęs prisiminimus „Daugel krito sūnų...“.
Pasak muziejaus direktoriaus, G. Lukošaitis su T. Vosyliumi sukūrė skulptūrą ne tik Merkinei, bet visai Lietuvai.
M. Černiauskas dėkojo visiems aukojusiems, kurių buvo šimtai.
„Nuskambėjo „Vanagas su vanagėliais“, o vanagėlis tai vienas, – sakė G. Lukošaitis. – Skulptūra ir fotografija yra skirtingi žanrai, reikėjo daryti tam tikrus kompromisus. Dėl detalių gausos, sprendinio, pačios minties buvo apsispręsta simboliškai palikti vieną vanagėlį ant peties.“
Kurdamas skulptūrą, skulptorius norėjo kuo tiksliau išpildyti visas aprangos ir amunicijos detales, bet išvengti pompastikos ir formalizmo.
G. Lukošaitis dėkojo visiems parėmusiems ir talkinusiems, tarp jų – T. Vosyliui, kuris „keturis mėnesius rijo bronzos dulkes“.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas priminė, kad A. Ramanauskas-Vanagas ir J. Lukša-Daumantas buvo vieni pirmųjų vadų,“nusipelnę“ sovietinio saugumo dezinformacijos plano, parengto 1951 metais – dezinformacija po Lietuvą ir pasaulį keliauja 70 metų.
Pasak Varėnos rajono savivaldybės mero Algio Kašėtos, sovietmečiu Vanago vardas Dainavos kaimuose išliko, buvo perduodamas kitoms kartoms. O Merkinė Vanagui kėlė didelius sentimentus, ši vieta jam buvo ypatinga, tai liudijo atsiminimuose.
G. Lukošaičiui, T. Vosyliui ir Vytauto Didžiojo karo muziejui A. Kašėta dovanojo savo sudarytą knygą „Merkio rinktinės štabo dienoraštis“.
Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė džiaugėsi, kad partizanų vado atminimas atgijo tokia skulptūra.
Vytauto Didžiojo karo muziejuje skulptūra bus eksponuojama iki birželio 10 dienos, vėliau keliaus į Merkinės krašto muziejų, o paskui bus perkelta į vieną iš miestelio erdvių.
