Naujausios
Dešimt kolektyvų
„Subatos vakarėly“ organizuojame jau daugybę metų. Tai mūsų tradicija ir žmonės kiekvieną rudenį laukia pasirodymų. Tačiau praėjusiais metais tuo laiku buvo griežtas karantinas, kai net repetuoti nebuvo leista, tad tada pirmą sykį šis renginys neįvyko. Tačiau šiais metais stengėmės žūtbūt organizuoti. Jei jau negalime gyvai susitikti, nes kai kurie žmonės serga, kiti neturi galimybių pasų arba šiaip apimti baimių didesnėje spūstyje užsikrėsti, tai pasiūliau sudalyvauti virtualiai. Vieniems bičiuliams paskambinau, kitiems. Visi mielai sutiko dalyvauti“, – „Šiaulių kraštui“ pasakojo Joniškio kultūros centro Kirnaičių ir Jakiškių skyrių renginių režisierius Gediminas Andrašiūnas.
Į folkloro šventę virtualiai įsijungė dešimt kolektyvų iš Lietuvos ir Latvijos. Pasirodė Joniškio KC Rudiškių skyriaus folkloro ansamblis „Rudbala“ (vadovės Ingrida Buožiuvienė, Elena Karnišauskienė), Joniškio KC Maldenių skyriaus folkloro kolektyvas „Platonė“ (vadovė Rita Kipšaitė–Balčiūnienė), Raseinių kultūros centro folkloro kolektyvas „Degulė“ (vadovė Asta Nikžentaitienė), Sintautų (Šakių rajonas) kultūros centro folklorinis ansamblis „Santaka“ (vadovė Jūratė Navickienė), Pasvalio kultūros centro Saločių skyriaus Namišių filkloro ansamblis „Gaspadoriai“ (vadovė Renata Kaziliūnienė), Liūdynės (Panevėžio rajonas) kultūros centro Velžio padalinio folkloro ansamblis „Gegužraibė“ (vadovė Virginija Stundžienė), Linkuvos (Pakruojo rajonas) kultūros centro folkloro kolektyvas „Linkava“ (vadovė Aelita Garalevičienė), Pakruojo kultūros centro Pamūšio skyriaus fokloro ansamblis „Pamūšis“ (vadovė Regina Šopienė), (Bauskės (Latvija) folkloro ansamblis „Vecsaule“ (vadovė Dace Prūse) ir, be abejonės – šeimininkai, Joniškio KC Kirnaičių skyriaus folkloro ansamblis „Klėčia“ (vadovas Gediminas Andrašiūnas).
Vestuvių tema
Kiekvienais metais folkloro šventė „Subatos vakarėly“ turi specialią temą, pagal kurią kolektyvai pasirenka dainas, šokius, ratelius. kažkada dainuota apie darbus – šienapjūtę, rugiapjūtę, linarūtę, o šįkart, pasak pagrindinio organizatoriaus Gedimino Andrašiūno, nuspręsta atiduoti duoklę vestuvėms. Vestuvinių dainų liaudies kūryboje itin daug, tad ir pasirinkti kolektyvams repertuarą nebuvo sudėtinga. Folkloro ansambliai dainavo, grojo, kai kas įpynė į pasirodymą ratelį arba rišo nuometą – senovinį ištekėjusios moters galvos apdangalą.
Tad pasirodymai, šventė buvo, tik be rudeninių lapų, kurie čežėdavo Joniškio KC Kirnaičių filialo salėje trypiant kolektyvams, be naminės duonos, kitų kepinių, be linksmų vedančiojo pasakojimų ir žaidimų.
Norėta daugiau susitikimų
„Subatos vakarėly“ šventė prieš daugelį metų sumanyta per tradicines mojavinių (gegužinių) giesmių giedojimo užbaigtuves, kada į Kirnaičių klėtį taip pat susirenka daug kolektyvų.
„Žmonės vis sakydavo, kad labai smagu, norisi dažniau susitikti, bičiuliškai pasibūti. Tad nutarėme, jog reikia susibėgti bent du kartus per metus. Mojavinės giesmės giedamos gegužės mėnesį, taigi antram susitikimui parinkome paskutinį rudens mėnesį. O kad nebūtų nuobodu, kiekvienais metais keičiame temą“, – tradicinės šventė gimimo istoriją primena Gediminas Andrašiūnas.
