Naujausios
Kostiumų konstrukcija su šonuose įterptais trikampiais mena ankstyvuosius viduramžius, tuo tarpu keletas šiuolaikinių akcentų puikiai dera, atitaria protėviams it sutartinėse. Apatinės suknelės siūtos iš balto lino, susegamos egzotinėmis kokoso sagutėmis. Viršutinės – siūtos iš rankų darbo vilnonio audinio, puoštos burtukėmis austomis juostomis.
Modernizuotus praėjusių amžių moterų kostiumus pasiuvo apeiginio folkloro grupės narė Žavinta Miškinytė, kuri Londone yra baigusi dailės studijas ir domisi istoriniais rūbais, turi šia tema sukaupusi jau nemažai literatūros. Prieš siūdama ji detaliai apžiūrėjo, ištyrinėjo Joniškio kultūros centro turimą moters žiemgalės kostiumą, kurį rekonstravo dr. Daiva Steponavičienė. Viskas nuo medžiagų pirkimo iki siuvimo buvo derinama su atsakinga už tokius kostiumus specialiste Lietuvos nacionaliniame kultūros centre Danute Keturakiene.
„Nebuvo paprasta, nes dėl karantino apribotas bendravimas, o reikėjo kažkaip suderinti, primatuoti drabužius. Seniau tai būtų buvę paprasta padaryti susitikus repeticijoje. Dabar reikėjo su kiekviena moterimi tartis atskirai. Vieną kostiumą siuvau maždaug savaitę. Ypač ilgai užtrukau rankomis siūdama juosteles prie palankų, – pasakoja Žavinyta Miškinytė. – Būtina pabrėžti, kad šie rūbai yra ne tiesiogiai atkurti archeologiniai, istoriniai kostiumai, bet modernizuoti, pritaikyti šiems laikams, kad būtų patogūs dėvėti ir gražiai, estetiškai atrodytų scenoje. Ir siuvau aš juos siuvimo mašina, overloku, o ne rankomis. Atkuriant grynąjį istorinį kostiumą reiktų ir jokių sagučių, juolab kokosinių, nebūtų.“
Apeiginio folkloro kolektyvo keturiems moterų kostiumams įsigyti Joniškio kultūros centras pernai parengė paraišką Lietuvos nacionalinio kultūros centro Tautinių, archeologinių, istorinių kostiumų gamybos ir įsigijimo išlaidų dalinio finansavimo fondui. Šis fondas kartu su Joniškio rajono savivaldybės administracija skyrė 810 eurų. Vėliau bus teikiama paraiška kostiumų detalėms – žiemgališkiems papuošalams ir kt. – įsigyti.
