Naujausios
Arūnas ir Reda Uogintai, laimėję šiųmetinį Neringos nacionalinio parko jau 20 kartą rengiamo nendrinių skulptūrų simpoziumo konkursą, kompoziciją sukūrė kartu su skulptoriais Arūnu Augučiu iš Rokiškio ir Andriumi Sirtautu iš Šilutės.
Skulptūrinę kompoziciją jungia garsios Lietuvos archeologės Rimutės Rimantienės Šventosios gyvenvietėje rastos apeiginės lazdos su briedės galva (ragas, 3 tūkstantmetis prieš Kristų) motyvas.
„Toks retas artefaktas labai svarbus Pamario kultūrai, todėl išdidintas jis ir yra skulptūrinės kompozicijos ašis, – pabrėžia A. Uogintas. – Pasak etnologo profesoriaus Liberto Klimkos, būtent Briedis senovės baltų kultūroje buvo laikomas žiemos valdovu, todėl Saulė mūsų kompozicijoje savo kelią pradeda ir baigia į šį simbolį, dar vadinamą – Briedžių briede“.
7 metrų ilgio Briedžių briedės galvos skulptūrą kūrė A. ir R. Uogintai.
A. Uogintas akcentuoja, jog baltai skulptūrų nedarydavo, todėl rastoji Briedžių briedės galva ant apeiginės lazdos yra vienintelis skulptūrinis baltų artefaktas.
„Saulės kelias mūsų kompozicijoje turi Zigzago (visi skulptoriai) formą, kurio septyni kalneliai tarsi žymi savaitę, tai laiko mato simbolis, – apibūdina kompozicijos sumanymą menininkas. – Archeologai tvirtina, kad šis gyvatukės – zigzago – motyvas yra būdingas kuršių papuošalams ir keramikai. Saulės simbolio archaiškumą sustiprina ir senoji baltų svastika. Dvi priešpriešoje komponuotos skulptūros „Saulė“ (autorius A. Sirtautas), ir „Jaučio ragai“ ( autorius A. Augutis), natūroje įdomiai susisiekia su tikra saule, kuri „besiridendama“ virš marių suteikia visai skulptūrinei kompozicijai paslapties ir žaismingumo.“
Kompozicija stovės Gintaro įlankoje iki rudens lygiadienio. Tada tradiciškai, per lygiadienį, rugsėjo 22-ąją, nendrinės skulptūros bus sudegintos. A. Uoginto žodžiais, patys simpoziumo rengėjai apgailestauja, kad tiek meno bus sudeginta, bet tokia yra simpoziumo tradicija, žiemą būtų sunku jas išsaugoti įlankoje.
Nendrinės skulptūros darytos krante, paskui nuplukdytos ir pritvirtintos įlankoje. Kūrybinis procesas truko porą savaičių.
„Daug sąnaudų ir sunkus darbas, – pasakoja A. Uogintas. – Skulptūroms karkasai daryti iš vietinių plonų, bet labai stiprių pušinių karčių, kurios atlaiko stiprius vėjus. Prie jūros medžiai sunkiai auga, todėl stiprūs. Pavyzdžiui, Šiauliuose, kai prie Žaliūkų malūno Joninėms darėme nendrinę skulptūrą „Rasa“ naudojome 15 cm storio kartis, o Neringos kartys tik 5 cm storio.“
Po Neringos simpoziumo grįžę į Šiaulius menininkai toliau kurs nendrines skulptūras „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje. Žolinėms numato padaryti Jaučio galvos, papuoštos žolynais, skulptūrą. A. Uogintas dalijasi, jog, ieškodamas idėjos skulptūrai, istoriniuose šaltiniuose rado faktą, jog Didysis kunigaikštis Kęstutis per Žolinę yra aukojęs jautį.
„Jautis ir Šiaulių simbolis“, – pabrėžia dailininkas.
Dar vieną nendrinę skulptūrą A. ir R. Uogintai numato sukurti Šiaulių gimtadieniui, kuris švenčiamas rugsėjį. Kokia ji bus, dar neatskleidžia.
