Popietėje Antanui Budzinskui atminti pristatyta jo rinktinė

Ro­ber­tos Ra­si­kie­nės nuotr.
Lapk­ri­čio 14 dieną Šiau­lių ra­jo­no kul­tū­ros cent­ro Ša­ky­nos fi­lia­lo sa­lė­je su­reng­ta po­pie­tė „Gy­ve­ni­mo ma­no ke­lio­nėj tiek bras­tų bu­vo, sek­lu­mų...“, skir­ta An­ta­no Bu­dzins­ko kny­gos „Vie­nat­vė – drau­gė ma­no...“ pri­sta­ty­mui.

An­ta­nas Bu­dzins­kas (1940–2006) – Ša­ky­nos kraš­to švie­suo­lis, kraš­to­ty­ri­nin­kas, bib­lio­te­ki­nin­kas, li­te­ra­tas, jo dar­bų krai­tė­je: trys ro­ma­nai, daug ap­sa­ky­mų, apy­sa­kų, pje­sių, hu­mo­res­kų, epig­ra­mų, ei­lė­raš­čių, straips­nių, pa­reng­ta daug ver­tin­gų, bran­džių kraš­to­ty­ros dar­bų, ver­ti­mų iš ru­sų kal­bos... Vi­sas rank­raš­čių pa­li­ki­mas po au­to­riaus mir­ties per­duo­tas Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vie­ša­jai bib­lio­te­kai.

Ne­ma­ža da­lis au­to­riaus kū­ry­bos pub­li­kuo­ta ra­jo­ni­nė­je, res­pub­li­ki­nė­je spau­do­je, spaus­din­tos ro­ma­no „Pa­ra­dok­sai“ iš­trau­kos tu­rė­jo net pla­tų ger­bė­jų bū­rį, taip pat pub­li­kuo­ta ne­di­de­lė kny­ge­lė „Kur ly­gu­mos dal­gį ka­la“. Ta­čiau di­džiau­siai ra­šy­to­jo sva­jo­nei – iš­leis­ti abu ro­ma­nus – iš­si­pil­dy­ti bu­vo lem­ta praė­jus 13 me­tų po jo mir­ties...

No­rė­da­ma vi­suo­me­nei pri­sta­ty­ti šį ne­pel­ny­tai ma­žai pub­li­kuo­tą ta­len­tin­gą ra­šy­to­ją, Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vie­šo­ji bib­lio­te­ka pa­ren­gė pro­jek­tą „Neat­ras­tas An­ta­nas Bu­dzins­kas: li­te­ra­tas, kraš­to­ty­ri­nin­kas, Ša­ky­nos kraš­to švie­suo­lis“. Lie­tu­vos kul­tū­ros ta­ry­bai sky­rus da­li­nį fi­nan­sa­vi­mą, pa­rė­mus lei­dy­bos par­tne­riui Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei, im­ta­si ruoš­tis lei­dy­bai. Rink­ti­nei at­rink­ti bran­džiau­si au­to­riaus dar­bai – ro­ma­nai „Pa­ra­dok­sai“, „Ju­li­ja“, do­ku­men­ti­nė apy­brai­ža, pluoš­te­lis hu­mo­res­kų, ap­sa­ky­mų, ei­lė­raš­čių, epig­ra­mų. Ki­to­je da­ly­je – am­ži­nin­kų at­si­mi­ni­mai apie au­to­rių. Iš jų ne­lyg įvai­rias­pal­vė mo­zai­ka su­si­dė­lio­ja iš­sa­mus An­ta­no Bu­dzins­ko po­rtre­tas – kil­nus, tak­tiš­kas, jaut­rus žmo­gus, vie­ni­šas, ne vi­sa­da su­pras­tas mąs­ty­to­jas, drau­giš­kas ko­le­ga. 3-io­jo­je kny­gos da­ly­je – iš­sa­mi An­ta­no Bu­dzins­ko bib­liog­ra­fi­jos ro­dyk­lė.

So­li­di, 544 pus­la­pių, kny­ga, ti­ki­ma­si, taps at­min­ties pa­mink­lu šio ta­len­tin­go ra­šy­to­jo dar­bams, jo ger­bė­jams pa­si­tin­kant 80-ąsias jo gi­mi­mo me­ti­nes.

An­ta­no Bu­dzins­ko at­mi­ni­mas pa­gerb­tas ap­lan­kant jo ka­pą nau­jo­sio­se Ša­ky­nos ka­pi­nė­se, pa­dė­ta gė­lių, už­deg­ta žva­ke­lių, su­kal­bė­ta mal­da. Ei­lė­raš­tį, skir­tą li­te­ra­tui at­min­ti, skai­tė Šiau­lių ra­jo­no li­te­ra­tų aso­cia­ci­jos pir­mi­nin­kė Ni­jo­lė Gir­niu­vie­nė.

Po­pie­tė­je da­ly­va­vo ra­šy­to­jo pa­žįs­ta­mi, drau­gai, kny­gos su­da­ry­to­jai ir re­dak­ci­nės ko­mi­si­jos na­riai, Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai ir ki­ti sve­čiai.

Ren­gi­nį ve­dė Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos Ša­ky­nos struk­tū­ri­nio te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio bib­lio­te­ki­nin­kė Zi­na Ke­tu­ra­ky­tė, šil­tai ir nuo­šir­džiai da­li­jo­si pri­si­mi­ni­mais apie A. Bu­dzins­ką, ko­kį neiš­dil­do­mą įspū­dį jai pa­li­kęs kū­rė­jas dar vai­kys­tė­je.

Po­pie­tė­je Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės kul­tū­ros cent­ro Ša­ky­nos fi­lia­lo me­no va­do­vas Ri­man­tas Mic­ke­vi­čius at­li­ko sa­vo pa­ties su­kur­tą Ša­ky­nos him­nu va­di­na­mą dai­ną pa­gal A. Bu­dzins­ko ei­les „Ša­ky­na – Šiau­rės va­ka­rai“, dar po­rą bend­rų su An­ta­nu Bu­dzins­ku su­kur­tų dai­nų bei per­skai­tė ei­lė­raš­tį, pa­ra­šy­tą su­ži­no­jus apie ne­ti­kė­tą An­ta­no Bu­dzins­ko mir­tį – „Nau­ja­me­ti­nė nak­tis“.

Vie­nas iš kny­gos su­da­ry­to­jų, Šiau­lių ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos l. e. p. di­rek­to­rės pa­va­duo­to­jas Al­man­tas Šli­vins­kas sa­kė A. Bu­dzins­ko ne­pa­ži­no­jęs, bet, su­si­pa­ži­nęs su jo kū­ry­ba, pa­si­kal­bė­jęs su ko­le­go­mis, jau nea­be­jo­jo kny­gos bū­ti­ny­be. Vaiz­din­gą An­ta­no Bu­dzins­ko kū­ry­bą A. Šli­vins­kas gre­ti­no su lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros kla­si­ku Juo­zu Bal­tu­šiu.

Ša­ky­nos mo­kyk­los lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­ja Jur­gi­ta Kriš­čiū­nie­nė ap­žvel­gė kny­go­je „Vie­nat­vė – drau­gė ma­no...“ iš­spaus­din­tus ro­ma­nus.

Pa­sak pra­ne­šė­jos, li­te­ra­tū­ros teo­re­ti­kai tei­gia, jog rei­kia at­skir­ti au­to­rių ir kū­ri­nį. Kai au­to­rius pa­ra­šo kū­ri­nį, jis tam kū­ri­niui tam­pa ne­be­rei­ka­lin­gas. Bet tik ne šiuo at­ve­ju. Pa­vyz­džiui, ro­ma­ną „Ju­li­ja“ An­ta­nas Bu­dzins­kas sky­rė sa­vo ma­mai, ku­rią la­bai my­lė­jo ir po ku­rios mir­ties taip ir ne­su­ge­bė­jo įveik­ti liū­de­sio.

Kny­ga – apie nu­si­vy­li­mus, iš­gy­ve­ni­mus, pa­vo­jin­gas si­tua­ci­jas ir ne­ri­mą, apie pa­si­rin­ki­mą, lei­džian­tį iš­sau­go­ti gy­vy­bę.

Au­to­riaus kū­ri­niuo­se – gy­ve­ni­mo iš­min­tis, pa­pras­ti kai­mo žmo­nės, jo kraš­tie­čiai, ku­rie gy­ve­no ša­lia. Kai­mas daž­niau­siai pie­šia­mas šil­to­mis spal­vo­mis, ne­trūks­ta su­bti­laus liau­diš­ko hu­mo­ro.

„Kny­ga – mums ir apie mus, Ša­ky­nos kraš­to is­to­ri­jos li­te­ra­tū­ri­nė ver­si­ja, nuo Sme­to­nos lai­kų iki da­bar­ties, – min­ti­mis da­li­jo­si J. Kriš­čiū­nie­nė.

Šven­ti­nę nuo­tai­ką po­pie­tė­je kū­rė šei­my­ni­nis Sand­ros ir Al­fon­so Gied­rų due­tas, do­va­no­jęs jaut­rių dai­nų. Ša­ky­nos fi­lia­lo Ža­rė­nų sa­lės hu­mo­ro gru­pė „Epi­de­mi­ja“ su­vai­di­no iš­trau­ką iš An­ta­no Bu­dzins­ko hu­mo­res­kos. Ša­ky­nos se­niū­nas Min­dau­gas Ged­vi­la per­skai­tė įvai­riais me­tais pa­ra­šy­tų, bet ak­tua­lu­mo ir šio­mis die­no­mis ne­pra­ran­dan­čių epig­ra­mų.

Vei­kė An­ta­no Bu­dzins­ko rank­raš­čių ir spau­di­nių pa­ro­da „Už­ra­šy­tas gy­ve­ni­mas“.

 

Komentarai

Algirdas    Tre, 2019-12-04 / 10:10
Kaip gaila, kad suprasti turint savo krašte deimantą, dažnai prireikia šitiek metų, kai jo žvakė jau sudega...

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.