Naujausios
55 knygelės
Bibliotekos skaitytojų aptarnavimo skyriuje eksponuojamoje unikalioje parodoje galima išvysti net 55 mokytojos Ugnės Vaineikienės mamos kadaise pirktų mažų grafikos būdu iliustruotų knygelių rinkinį. Visų mažučių delno dydžio leidinėlių pagrindas – ano meto žinomų dailininkų grafinės iliustracijos, linoraižiniai, spausdinti ir tų pačių kūrinių didžiosiose, įprasto formato knygose. Šiose – eilėraščių ar prozos tekstų labai nedaug arba išvis jų nėra, tik trumpi užrašai. Tos mažosios knygelės – tarsi palydi didžiąsias Teofilio Tilvyčio, Justino Marcinkevičiaus, Kazio Borutos, Vytautės Žilinskaitės, Kristijono Donelaičio, Juozo Baltušio, Lazdynų Pelėdos, Salomėjos Nėries, Petro Cvirkos ir kitų šeštojo–septintojo XX amžiaus dešimtmečio rašytojų bei poetų bei tautosakos knygas.
Ugnė Vaineikienė sako, kad tose knygelėse pagrindinis dėmesys skirtas iliustracijoms, kurios visos juodai baltos, tik keletos leidinėlių spausdinamos rudame fone. Parodai ji atrinko 55 egzempliorius, namie dar liko kelios lietuvių autorių miniatiūrinės knygelės rusų kalba.
Mamos rinkinys
„Galbūt mažosios knygelės buvo kaip tų metų išleistų knygų pristatomieji leidinėliai, o gal kitokia jų paskirtis. Tai – mano mamos kolekcija, kurią iš jos paveldėjau, tad tiksliai negalėčiau atsakyti. Tik pamenu iš vaikystės, kad tos knygutės po kelias būdavo sudėtos ir į popierines spalvotas įmautes. Tačiau šios per laiką susitrynė, o liko išsaugotos pačios knygelės, sudėtos dėžėje. Mano mama buvo mokyklos direktorė, daug įvairių knygų turėjo, tik anais laikais nebuvo lengva jų gauti. Pirkdavo visas leidžiamas serijas. Taip ir tos knygelės atsirado. Negalėčiau jų pavadinti kolekcija, kai žmogus tikslingai ieško daug metų tam tikrų egzempliorių, tai buvo tiesiog pirkta, kas tuo metu leista. Toks knygelių rinkinys, – pasakojo U. Vaineikienė. – Kai kurias knygas mama slėpdavo, nes tokie laikai buvo. Mes turėjome ir originalų pirmąjį Adolfo Šapokos istorijos leidimą, ir Vytės Nemunėlio pirmąsias knygeles.“
Mintis apžiūrėti visus leidinius, perkraustyti dėžes mokytojai kilo po vienos Sauliaus Pilinkaus vedamos laidos „Daiktų istorijos“, kurioje taip pat buvo pasakojama apie knygas, tarp jų – skirtas vaikams. U. Vaineikienė sako prisiminusi, kad namie tebeturi pirmąsias vadinamas interaktyviąsias knygeles, kur buvo, pavyzdžiui, judančios veikėjų akys, – kai knygelę apversdavai, jos galėjo „nubėgti“ į kito personažo veidą. O beieškant šių leidinių į rankas papuolė ir dėžė su miniatiūrinėmis knygelėmis.
