Naujausios
Kaimas atgijo, sukruto – kiemuose, gryčiose įsitaisė amatininkai, edukatoriai, o pagrindine gatve vis judėjo nenutrūkstantis lankytojų srautas.
XVI amžiuje įkurtame kaime atvykusiems savo amatus demonstravo, mokė ir bendravo dešimt amatininkų ir edukatorių: puodžius, medžio ir šaukštų drožėjai, siuvėja, sodų rišėjas, pintinių ir juostų pynėjos, audėja, darbas darbą vijo lėlių iš skiaučių rišimo, linų apdirbimo, verpimo, skalbimo dirbtuvėse.
Vasaros brandos nuspalvintame senajame kaime vėl sukosi puodžiaus žiedimo staklės ir verpėjos verpimo ratelis, girdėjosi medžio meistrų kaltukai, gryčiose darbavosi audimo staklės, siuvimo mašina. Patyrę meistrai rišo sodus ir lėles, pynė juostas, pintines, paukštelius. Atrodytų, iš nieko tvėrėsi gražiausi kūriniai!
Ir vaikai, ir suaugę matavosi milžiniškas klumpes – gal kam tiks?
Muziejininkai lankytojus mokė senųjų kasdienių darbų: skalbti kultuve, išgręžti skalbinius sukant moglių, išlyginti rumbe, kočėlu ar anglimi kaitinamu lygintuvu, paruošti linus, darbuojantis brauktuve, plūktuve, mintuvais, šepečiais, kad galiausiai būtų galima verpti.
Visus vasaros kvapus skleidė Kleboniškių kaime išauginti žolynai – buvo galima sužinoti jų pavadinimus, vertingąsias savybes ir paragauti arbatos.
Lankytojai galėjo ne tik mokytis amatų, dalyvauti dirbtuvėse, išgirsti naudingų patarimų bei išmokti, bet ir apžiūrėti muziejaus ekspozicijas, parodas, senosios technikos kolekciją, žaisti senuosius žaidimus, suptis bei gėrėtis įspūdinga įvairiaspalvių jurginų žiedų jūra.
Vasarai baigiantis, į pabaigą artėja ir renginiai po atviru dangumi – paskutinė šių metų Senųjų amatų ir edukacijų diena vyks rugsėjo 3 dieną.
