Naujausios
Pranešimus konferencijoje skaitė humanitarinių mokslų daktarai: Aistė Lazauskienė, Liudas Jovaiša ir Nerijus Brazauskas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus muziejininkas Laurynas Giedrimas ir Šakynos kaimo bibliotekininkė Zina Keturakytė.
A. Lazauskienė kalbėjo apie Lietuvoje tarpukariu veikusias savivaldos įstaigas, komitetus, Šakynos krašto vadovus bei jų krašte vykdytą politiką.
L. Jovaiša daugiausia dėmesio skyrė Šakynos bažnyčiai, architektūrai, kultūrinio palikimo ir reliktų vertei aptarti. Jo pranešimo metu Šakynos gyventojai ir konferencijos svečiai sužinojo, jog miestelio bažnyčia puikuojasi ypač vertingu visų šventųjų paveikslu, kabančiu virš altoriaus.
L. Giedrimas savo kalba apėmė itin trumpą, 1821–1841 m. laikotarpį, aptarė jo metu kitusį Šakynos gyventojų skaičių, žmonių įpročius, darbus, turimos įtakos aspektus.
N. Brazausko pranešime buvo kalbama apie 3-iame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pradėjusią veikti pieninę, kuri tik atidarius pelnė antros geriausios pieninės Lietuvoje vardą. Pieninė klestėjo iki 1939 m. ir išpopuliarėjo Europoje. Tam didelės įtakos turėjo žydai, pripažinę, jog pieninės sviestas yra košerinis, ir pradėję jį dideliais kiekiais užsakinėti į Izraelį.
Z. Keturakytės klausytojus supažindino su Gruzdžių valsčiuje gimusio Lietuvos literatūros tyrinėtojo, rašytojo, žurnalisto bei visuomenininko Aleksandro Merkelio biografijos faktais.
Anot kraštotyrininko Stasio Šalkausko, prisidėjusio prie konferencijos rengimo bei propagavusio renginio idėją, vienų pranešėjų kalbos buvo paremtos vien faktais ir duomenimis, o kitų labiau susietos su Šakynoje gyvenusių žmonių buitimi bei kasdienybe.
Po konferencijos susirinkusieji buvo pakviesti aptarti rūpimų klausimų diskusijoje su pranešimus skaičiusiais mokslininkais prie arbatos puodelio.
Prie konferencijos organizavimo prisidėjo Šiaulių rajono savivaldybė, Šakynos seniūnija bei kaimo bendruomenė.