Ievos Skauronės paroda Kelmės krašto muziejuje

Kristinos Milošauskienės nuotr.
Parodos Kelmėje atidarymo momentas.
Šiaulių „Laiptų galerijoje“ vyksta vilnietės dailininkės Ievos Skauronės tapybos paroda „Nežinau kodėl“. Kadangi dailininkė į parodą atvežė gan daug darbų ir visi jie ant „Laiptų galerijos“ sienų netilpo, dalis kūrinių iškeliavo į Kelmės krašto muziejų, kur ši paroda tarsi prasitęsia. Parodos pavadinimas likęs kaip ir Šiauliuose – „Nežinau kodėl“.

Parodoje dailininkė gyvena skaudžiais Holokausto prisiminimais: „Nežinau kodėl taip greitai bėga laikas, griuvėsiuose švilpauja vėjas, kodėl vienatvė saugo, o žmonės puola į neviltį, kodėl jiems liepė iš eilės greta vienas kito sugulti duobėse Pivonijos miške...“, – mintimis apie parodą dalinasi jos autorė. Pivonijos miškas driekiasi šalia dailininkės gimtinės Ukmergės, todėl čia vykę šiurpūs įvykiai menininkę ir jaudina.

Prof. Ieva Skauronė 2003 m. baigė magistro studijas Vilniaus dailės akademijos Monumentaliosios dailės katedroje ir vėliau joje dėstė. Nuo 2013 m. vadovavo Monumentaliosios tapybos ir scenografijos katedrai, 2019 m. tapo VDA rektore. Tai pirmoji moteris rektorė per visus 226 dailės akademijos gyvavimo metus.

Menotyrininkai dailininkę Ievą Skauronę apibūdina kaip stiprią meno lauko asmenybę, su būdingu įgimtu jautrumu, energija ir skvarbiu analitiniu mąstymu, savo kūriniuose bekeliančią klausimus apie pasaulyje augančią politinių konfliktų eskalaciją. Parodoje prisimenant Holokaustą, atrodo, išvysime sušaudymui surikiuotus ir į duobes guldomus kūnus, nesuprantančius kodėl tai vyksta žmonių veidus, tarsi Munko šauksme, gi regime besikeičiančias spalvas, monologinius plastikos aspektus, kuriuos kuria griežtų linijų žaismas, sukeliantis peno apmąstymams.

Simboliška, jog paroda Kelmėje atidaryta sausio 27 – Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną