Vieno pianino istorija: išgelbėjo šimtametį instrumentą

Reginos MUSNECKIENĖS nuotr.
Kelmės krašto muziejus pasipildė įdomiu vokišku pianinu su žvakidėmis.
Neseniai Kelmės krašto muziejus pasipildė nauju eksponatu – devynioliktojo amžiaus pabaigos vokišku pianinu. Šį vertingą eksponatą šeimininkai ketino išmesti. Tačiau vieno kelmiškio dėka jis atsidūrė muziejuje.

Parduotame bute paliko pianiną

Nupirkusi butą šiauliečių šeima jame rado ir seną pianiną su žvakidėmis. Pianinas jiems nereikalingas. Be to, užima daug vietos, kurios bute ir taip – ne per daugiausia. Ieškojo, kas galėtų pianiną greitai paimti arba išmesią lauk.

Apie tai atsitiktinai sužinojo Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Stasio Jokubausko sūnus, dirbantis Šiauliuose. Paklausė tėvo – gal senas savo istoriją turintis pianinas tiktų Kelmės krašto muziejui.

Direktorius susisiekė su muziejaus direktore Danute Žalpiene. Ji susidomėjo pasiūlymu. Muziejui kainavo tik transportavimo išlaidos. Dabar senovinis pianinas su žvakidėmis jau stovi Kelmės krašto muziejuje.

Per karą atsivežė vokiečiai į savo kavinę

D. Žalpienė išsiaiškino ir pianino istoriją. Pianinas Lietuvoje jau turėjo ne vieną šeimininką. Moteriai, kuri paliko pianiną parduotame bute, šį instrumentą padovanojo giminaitė. Ji pasakojo, jog per karą vokiečiai jį atsivežė į Telšius, kur buvo atidarę kavinę. Juo skambindavo ir linksmindavo kavinės lankytojus.

Vėliau, bėgdami nuo rusų, pianiną paliko Telšiuose. Šiauliečių šeima gavusi pianiną dovanų nuo giminaitės jį naudojo mokytis muzikos savo vaikams, kurie lankė muzikos mokyklą.

„Nors iš išvaizdos pianinas šiek tiek aptriušęs, bet kaip instrumentas veikia dar pusėtinai, – džiaugiasi muziejaus direktorė. – Manau, kad kai specialistas jį suderins, bus galima skambinti kamerinėje salėje.“

Muzikavimas gyvavo dvaruose

Prieš daugelį metų Kelmės krašto muziejus iš moters, pavarde Gruževskaitė ( neaišku ar iš dvaro savininkų giminės) dovanų gavo rojalį, kurį suderindavo dabar jau Amžinybėn išėjęs muzikos mokytojas Algirdas Lipeika.

„Kadangi muzikavimo tradicijos dvaruose buvo gyvybingos, muziejui buvo naudinga turėti rojalį ir kaip instrumentą, ir kaip eksponatą. Tačiau neseniai pakviestas specialistas konstatavo, jog rojalis jau netinkamas skambinti. Jis liks tik eksponatu. O skambinimui tiks mažojoje salėje pastatytas vokiškasis pianinas, – svarsto D. Žalpienė. – Kad buvo muzikuojama ir Kelmės dvare rodo keletas dokumentų. Dvaro inventoriaus sąraše minimi orkestro pučiamieji instrumentai. Be to, viename dokumentų užfiksuota, kiek grašių sumokėta orkestro muzikantams. Išliko informacijos, jog buvo grojama dvaro vartų arkoje.“

Kad neseniai gautas vokiškas pianinas yra labai senas, liudija žvakidės. Matyt, tuo metu, kai jis pagamintas, dar nebuvo elektros. Tuo metu ir kai kurie baldai buvo daromi su žvakidėmis, nes apšviesti dideles erdves būdavo sudėtinga.

D. Žalpienė spėja, jog pianinas pagamintas devynioliktajame amžiuje. Tai dar labiau didina jo kaip eksponato vertę.