Dailininkai A. ir R. Uogintai kuria nendrinę skulptūrą

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Prie Žaliūkų malūno Reda ir Arūnas Uogintai baigia kurti pirmąją nendrinę 6 metrų aukščio skulptūrą „Rasa“, nešančią saulės diską.
Žymūs šiauliečiai dailininkai Arūnas ir Reda Uogintai ėmėsi naujo kūrybinio darbo, kuris jau traukia akį „Aušros“ muziejaus Žaliūkų sodyboje. Čia kyla 6 metrų aukščio nendrinė skulptūra „Rasa“. Ji pirmoji iš numatytų sukurti trijų skulptūrų, kurios įprasmins etnografines šventes, kultūros ir istorijos ženklus. Skulptūrų iš nendrių ansamblis būtų vienintelis Lietuvoje.

Idėja – iš nendrių skulptūrų plenero

Menininkai Arūnas ir Reda Uogintai „Rasos“ skulptūrą sieja su vasaros saulėgrįža, kuri minima birželio 22–24 d.

„Joninėms, Rasoms ji skirta“, – sako Arūnas Uogintas.

Kaip gimė idėja?

„Nuo 2019 metų mes su nendrėmis dirbame Juodkrantėje ir Nidoje rengiamuose pleneruose, per kuriuos menininkai kuria nendrines skulptūras, – pasidalija dailininkas. – Su Reda pagalvojome, kad būtų gerai ir Šiauliuose iš nendrių skulptūras padaryti. Tik Juodkrantėje, Gintaro įlankoje, per rudens lygiadienį jos sudeginamos, o mūsų skulptūros Šiauliuose išliks ir, ko gero, bus vienintelės nendrinės skulptūros Lietuvoje. Kūrinių sudeginimas klaikokai atrodo, bet Nidoje taip yra dėl to, kad pavasarį užėjęs ledonešis vis tiek jas nuplautų.“

Jis pabrėžia, jog nendrės – mūsų tradicinė medžiaga, jų konstrukcija ypač stipri ir atspari: „Nendrėmis dengti stogai nepūna, atsilaiko tūkstančius metų.“

„Beje, Šiauliuose Zubovų rūmai statyti iš nendrių briketų, kurie yra sudėti į medinį karkasą. Anksčiau klestėjo visa nendrių pramonė, tik mes ją užmiršome,“ – sako A. Uogintas.

Su muziejininkų palaikymu

Žaliūkų malūnininko sodyboje menininkai šiemet sukurs tris skulptūras, susijusias su svarbiausiais kalendoriniais įvykiais ir sodyboje švenčiamomis šventėmis – Kupolinėmis, Žoline, Rudens lygiadieniu. Menininkai į kūrinius sudeda simbolius ir ženklus, susijusius liaudiškais tikėjimais, ritualais, legendomis, miesto ir šalies istorija.

Pirmoji skulptūra simbolizuoja per Joninių laužą šokančią, saulės diską nešančią Rasą. Ji ir su gėlių vainiku, Joninių simboliu.

„Žolinėms bus skirta Jaučio skulptūra, – atskleidžia kitą idėją A. Uogintas. – Istorinės kronikos rašo, jog per Žolinę būdavo aukojamas jautis, aukodavo jautį ir kunigaikštis Kęstutis. Jautis yra ir Šiaulių herbo simbolis. Rudens lygiadieniui ir Šiaulių miesto gimtadieniui pasirinkom sukurti karaliaus Mindaugo skulptūrą. Mindaugas susijęs su Saulės mūšiu. Toliau žiūrėsime, kaip seksis. Kitais metais pratęsime gal kitoje vietoje.“

Dar prieš metus dailininkai pasidalijo idėja su „Aušros“ muziejaus direktoriumi Raimundu Balza. Muziejininkas menininkų sumanymą palaikė. Projektas laimėjo Lietuvos Kultūros tarybos ir Šiaulių miesto savivaldybės paramą.

Muziejininkai kviečia šiauliečius stebėti menininkų kūrybos procesą. Jie taip pat patikina, jog šios skulptūros stovės ne vienerius metus ir lauks lankytojų ne tik renginių metu, bet kvies užsukti į muziejų visus metus.