Sukviečia knygų išmintis

Sukviečia kny­gų iš­min­tis

Ša­ky­nos (Šiau­lių r.) bib­lio­te­ko­je su­si­rin­ko tie, ku­rie yra pa­mė­gę kny­gą bei  pa­de­da ją pa­mėg­ti ki­tiems. Po­pie­tė­je jie taip pat su­ži­no­jo, ką bib­lio­te­koms te­ko iš­gy­ven­ti lai­ko sū­ku­riuo­se.

Al­gi­man­tas BRI­KAS

brikas@skrastas.lt

Jie pa­de­da bib­lio­te­kai

Ša­ky­nos bib­lio­te­ki­nin­kė Zi­na Ke­tu­ra­ky­tė su­si­rin­ku­sie­siems pri­mi­nė mus per am­žius pa­sie­ku­sias min­tis: „Aš esu bib­lio­te­ka. Aš ne­su nei sie­nos, nei len­ty­nos, net ne kny­gos, su­sta­ty­tos ei­lė­mis...“

Į šį ren­gi­nį atė­ju­siems ša­ky­niš­kiams ypač su­pran­ta­mi šie žo­džiai. Taip, svar­biau­sia, kad čia yra kny­gų – apie aš­tuo­ni šim­tai, bet į bib­lio­te­ką atei­na­ma ne tik jų. Čia su­ren­gia­ma daug pa­ro­dų, mo­ky­mo, bend­ra­vi­mo va­lan­dė­lių bei ki­tų ren­gi­nių.

Ak­ty­viau­siuo­sius bib­lio­te­ki­nin­kė ap­do­va­no­jo.

Pas­kelb­ta, kad tre­čiak­la­sė Ula Kum­py­tė šie­met per­skai­tė dau­giau­siai kny­gų. La­bai daug skai­to ir Lo­re­ta Bort­ni­ko­va. Už mei­lę kny­gai, ak­ty­vų skai­ty­mą bei da­ly­va­vi­mą bib­lio­te­kos veik­lo­je dė­ko­ta ir Gab­rie­lei Bui­vy­dai­tei.

La­bai pa­de­dan­čio­sioms bib­lio­te­kai Z. Ke­tu­ra­ky­tė pa­do­va­no­jo pra­kar­tė­les. Šių me­tų pa­bai­gą ji pri­mins bu­vu­siai mo­ky­to­jai Iru­tei Zei­ry­tei bei Vir­gi­ni­jai Šiul­pie­nei, jos de­ku­pa­žo bei li­no dar­bų ir da­bar ga­li­ma pa­ma­ty­ti bib­lio­te­ko­je.

Bib­lio­te­ki­nin­kei la­bai pa­de­da ir Orin­ta Kum­pie­nė, Ti­tas ir Aus­tė­ja Pet­raus­kai. O, anot Z. Ke­tu­ra­ky­tės, „šie trys ma­no muš­kie­ti­nin­kai“, Re­das Šiui­pys, Lu­kas Kum­pys ir Ti­tas Pet­raus­kas, – jų vi­sa­da ga­li pa­pra­šy­ti pa­gal­bos.

Bib­lio­te­kos bai­gia­mo­jo­je me­tų po­pie­tė­je sa­vo ei­lių apie kai­mo mo­ky­to­ją bei apie tė­vus pa­skai­tė Bro­nis­la­va Ja­nu­šai­tė, mies­te­lio mo­kyk­los di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja. Ša­ky­niš­kės Ag­nės Pranc­ku­tės, da­bar stu­di­juo­jan­čios uni­ver­si­te­te, ei­lė­raš­čiai dvel­kia jau­nys­te.

Ša­ky­nos se­niū­nas Ar­tū­ras Ži­lins­kas pa­si­džiau­gė, kad mies­te­lio bib­lio­te­ka – trau­kos cent­ras ir ma­žiems, ir vy­res­niems, ir suau­gu­siems.

Ir – is­to­ri­jos pa­mo­ka

Bib­lio­te­ki­nin­kė Z. Ke­tu­ra­ky­tė pa­sa­ko­ji­mu klau­sy­to­jus nu­kė­lė į pa­sau­lio bib­lio­te­kas, jau vei­ku­sias prieš dau­ge­lį am­žių. Jo­se kaup­ti iš­min­ties klo­dai.

Bet ša­ky­niš­kė pa­si­da­li­jo ir sa­vo pri­si­mi­ni­mais, by­lo­jan­čiais, jog kny­gos ne vi­sa­da at­spin­dė­jo tie­są.

Apie 30 me­tų bib­lio­te­ko­je dir­ban­ti Z. Ke­tu­ra­ky­tė me­na, jog ta­da, ta­ry­bi­niais me­tais, pa­si­tai­kius pro­gai, vi­sos bib­lio­te­ki­nin­kės puo­lu­sios pa­žiū­rė­ti, kas gi bu­vo ra­šo­ma dar prieš­ka­riu iš­leis­to­se, bib­lio­te­kos fon­dams ne­priei­na­mo­se kny­go­se. At­si­ver­tė, o jo­je – kaž­ko­kia ku­lia­mo­ji. Ne­su­vo­ku­si, ko­dėl tai rei­kė­tų slėp­ti nuo skai­ty­to­jų, at­si­ver­tė ki­tą. Jos nuo­trau­ko­je – kar­vių mel­ži­mo apa­ra­tas.

Pas­te­bė­jo, kad ir ko­le­gių vei­dai iš­tį­sę iš nuo­sta­bos.

„Pa­si­ro­do, kad net ir to­kia in­for­ma­ci­ja kaž­ka­da bū­da­vo pa­da­ro­ma slap­ta“, – pa­sa­ko­jo Z. Ke­tu­ra­ky­tė, pri­min­da­ma, jog dar ne taip se­niai vei­kė „Glav­li­tas“, Vy­riau­sio­ji val­dy­ba li­te­ra­tū­ros ir me­no rei­ka­lams, cen­zū­ros įstai­ga, kont­ro­lia­vu­si be­veik vi­sas kul­tū­ri­nio gy­ve­ni­mo sri­tis. Ji rū­pi­no­si, kad bū­tų ro­do­ma, jog prieš­ka­rio – ne­prik­lau­so­ma – Lie­tu­va  bu­vo at­si­li­ku­si.

„Bet kai da­bar pa­si­žiū­ri – ji ne­bu­vo to­kia at­si­li­ku­si“, – sa­ko bib­lio­te­ki­nin­kė Z. Ke­tu­ra­ky­tė. Apie tai kalba ir se­no­sios, il­gus de­šimt­me­čius bu­vu­sios už­draus­tos kny­gos.

Tą me­tą dau­ge­lis po­pie­tės da­ly­vių dar ge­rai pri­si­me­na. Vai­kams šis ren­gi­nys ta­po ir is­to­ri­jos pa­mo­ka.

Au­to­riaus nuo­tr.

Bib­lio­te­ki­nin­kė Zi­na Ke­tu­ra­ky­tė ap­do­va­no­ja ak­ty­viau­sią­ skai­ty­to­ją Ulą Kum­py­tę.

Kny­gos mė­gė­jai bib­lio­te­ko­je ap­žvel­gė be­si­bai­gian­čius me­tus, pa­ger­bė ak­ty­viau­sius skai­ty­to­jus bei jos pa­gal­bi­nin­kus.

Dė­ko­ja­ma bu­vu­siai mies­te­lio mo­kyk­los mo­ky­to­jai Iru­tei Zei­ry­tei, ir da­bar pa­de­dan­čiai bib­lio­te­kai.