Sukurtas filmas apie legendinį krepšininką Valdemarą Chomičių

Sukurtas filmas apie legendinį krepšininką Valdemarą Chomičių

Su­kur­tas fil­mas apie le­gen­di­nį krep­ši­nin­ką Val­de­ma­rą Cho­mi­čių

Jo­niš­kio krep­ši­nio mu­zie­jaus įkū­rė­jas Leo­nas Ka­ra­liū­nas su­kū­rė fil­mą „Krep­ši­nio le­gen­da Val­de­ma­ras Cho­mi­čius“. Ja­me kal­bi­na­mas pa­ts spor­ti­nin­kas, apie jį pa­sa­ko­ja ko­le­gos, bi­čiu­liai. Fil­mas trun­ka 73 mi­nu­tes, ir neat­si­tik­ti­nai – šis skai­čius sle­pia sim­bo­li­nę reikš­mę.

Lo­re­ta RIPS­KY­TĖ

loretar@skrastas.lt

Fil­mą už­bai­gė ju­bi­lie­jaus iš­va­ka­rė­se

Fil­mas apie Val­de­ma­rą Cho­mi­čių Leo­no Ka­ra­liū­no gal­vo­je gi­mė ar­tė­jant spor­ti­nin­ko gy­ve­ni­mo 60 me­tų su­kak­čiai. Ir už­baig­tas, su­de­dant pa­sku­ti­nius ak­cen­tus, ju­bi­lie­jaus, ge­gu­žės 4-osios, iš­va­ka­rė­se. Gim­ta­die­nio die­ną V. Cho­mi­čius, da­bar Aly­taus „Dzū­ki­jos“ krep­ši­nio ko­man­dos tre­ne­rio asis­ten­tas, da­ly­va­vo rung­ty­nė­se. Po jų spe­cia­liai or­ga­ni­zuo­to­je šven­tė­je ir bu­vo pa­ro­dy­tas fil­mas.

L. Ka­ra­liū­nas įtei­kė V.Cho­mi­čiui Krep­ši­nio mu­zie­jaus or­di­ną. Tokius tu­ri dar du as­me­nys, rė­mė­jai – Klai­pė­dos spor­ti­nin­kų namų–muziejaus va­do­vas Al­gir­das Vai­ce­kaus­kas ir Ro­lan­das Gri­ga­lius. V. Cho­mi­čius Krep­ši­nio mu­zie­jui Jo­niš­ky­je yra pa­ti­kė­jęs be­ne di­džiau­sią spor­to tro­fė­jų ko­lek­ci­ją – vi­sus sa­vo iš­ko­vo­tus me­da­lius, tau­res, olim­pi­nius marš­ki­nė­lius, ba­te­lius.

Iki krep­ši­nio iš­ban­dė daug spor­to ša­kų

73 fil­mo mi­nu­tės tu­ri jung­ti­nę sim­bo­li­nę pra­smę: skai­čius „60“ reiš­kia krep­ši­nin­ko ju­bi­lie­ji­nius me­tus, o „13“ – jo spor­ti­nių marš­ki­nė­lių nu­me­rį.

Juos­to­je pri­si­mi­ni­mais da­li­ja­si dau­giau kaip 20 žmo­nių, tarp jų – še­ši olim­pi­niai čem­pio­nai: An­ge­lė Rup­šie­nė, Mo­des­tas Pau­laus­kas, Ša­rū­nas Mar­čiu­lio­nis, Ar­vy­das Sa­bo­nis, Ser­ge­jus Ta­ra­ka­no­vas ir pa­ts su­kak­tu­vi­nin­kas V. Cho­mi­čius. Jis in­ter­viu L. Ka­ra­liū­nui da­vė lan­ky­da­ma­sis Krep­ši­nio mu­zie­ju­je.

Krep­ši­nin­kas po­kal­by­je at­vi­rai pa­sa­ko­ja, kad mo­kyk­lo­je jam ne­bu­vo įdo­mu, pa­ti­ko tik ma­te­ma­ti­ka, fi­zi­ka, se­kė­si pieš­ti ir spor­tuo­ti, tad šiems da­ly­kams sky­rė pa­grin­di­nį dė­me­sį. Ka­dan­gi tė­vai no­rė­jo, jog vai­kas dau­giau la­vin­tų kū­ry­bi­nius ge­bė­ji­mus, jam te­ko lan­ky­ti mu­zi­kos mo­kyk­lą, gro­ti akor­deo­nu, pia­ni­nu, bet da­bar jau ne­su­ge­bė­tų nė vie­no šių inst­ru­men­tų val­dy­ti.

Jud­rus, ener­gin­gas paaug­lys vi­sa­da spor­ta­vo, ta­čiau į krep­ši­nį atė­jo tik be­si­mo­ky­da­mas sep­tin­to­je kla­sė­je, prieš tai iš­ban­dęs bok­są, van­dens­vy­dį, leng­vą­ją at­le­ti­ką. Pas­ta­ro­ji la­bai pa­ti­ko, ta­čiau išė­jus pa­mėg­tam tre­ne­riui, vai­ki­nas ėmė blaš­ky­tis, kol at­si­dū­rė pas Vla­dą Ja­niū­ną, jį va­di­na sa­vo „krep­ši­nio krikš­to tė­vu“.

Nuo vai­kys­tės iki šian­die­nos

Apie krep­ši­nin­ką pa­sa­ko­ja ir jo bro­lis Rai­mun­das Cho­mi­čius, ge­riau­sias drau­gas Min­dau­gas Lu­ko­šius, bu­vęs Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos va­do­vas Al­gi­man­tas Pa­vi­lo­nis, bu­vęs „Žal­gi­rio“ ko­man­dos ka­pi­to­nas Min­dau­gas Ar­laus­kas, ki­ti ko­le­gos, tre­ne­riai, bi­čiu­liai.

Fil­me, ku­rio ope­ra­to­rius ir mon­ta­žo au­to­rius – jo­niš­kie­tis Ri­čar­das Nor­kus, o sce­na­ri­jaus au­to­rius ir re­ži­sie­rius – L. Ka­ra­liū­nas, pa­tei­kia­mas vi­sas krep­ši­nin­ko gy­ve­ni­mas nuo vai­kys­tės, dar­že­lio lai­kų iki di­džiau­sių pa­sie­ki­mų, per­ga­lių. Juos­ta, ku­rio­je prieš akis pra­bė­ga 273 ori­gi­na­lios fo­tog­ra­fi­jos ir Ilo­nos Bu­ly­tės-Čei­lut­kie­nės pie­ši­niai, žy­min­tys krep­ši­nin­ko gy­ve­ni­mo eta­pus, svar­bius įvy­kius, pa­ro­do, kaip au­gęs lyg dau­gu­ma to me­to vai­kų, žai­dęs ir ka­muo­lį gai­nio­jęs su kie­mo drau­gais V. Cho­mi­čius su­ge­bė­jo tap­ti iš­skir­ti­niu spor­ti­nin­ku Lie­tu­vos krep­ši­nio is­to­ri­jo­je. Vi­si kal­bė­ju­sie­ji pa­brė­žia jo iš­skir­ti­nį darbš­tu­mą, at­kak­lu­mą, – po tre­ni­ruo­čių li­kęs jis daug spor­tuo­da­vo in­di­vi­dua­liai.

V. Cho­mi­čius su SSSR rink­ti­ne už­ko­pė ant olim­pi­nių žai­dy­nių čem­pio­nų pa­ky­los 1988 me­tais, o su Lie­tu­vos rink­ti­ne 1992 me­tais iš­ko­vo­jo bron­zą, ta­po daug­kar­ti­niu pa­sau­lio ir Eu­ro­pos čem­pio­na­tų lai­mė­to­ju bei pri­zi­nin­ku, Tarp­kon­ti­nen­ti­nės W. Jo­ne­so tau­rės lai­mė­to­ju (su Kau­no „Žal­gi­riu"), pa­sie­kė daug ki­tų lai­mė­ji­mų.

Šis fil­mas – jau ket­vir­tas L. Ka­ra­liū­no kū­ry­bi­nė­je krai­tė­je. Jį įgar­si­no Jo­niš­kio Gar­bės pi­lie­tis Juo­zas Šal­kaus­kas.

Leo­no KA­RA­LIŪ­NO ar­chy­vo nuo­tr.

­

Fil­mo apie le­gen­di­nį krep­ši­nin­ką prem­je­ro­je: (iš kai­rės) jo kū­rė­jas Leo­nas Ka­ra­liū­nas, Ša­rū­nas Mar­čiu­lio­nis, Val­de­ma­ras Cho­mi­čius, Ser­ge­jus Ta­ra­ka­no­vas ir fil­mo ope­ra­to­rius bei mon­ta­žo au­to­riius Ri­čar­das Nor­kus.

Au­to­rės nuo­tr.

Leo­no Ka­ra­liū­no su­kur­to 73 mi­nu­čių truk­mės fil­mo dis­ko vir­še­lį puo­šia nuo­trau­ka, ku­rio­je krep­ši­nin­kas Val­de­ma­ras Cho­mi­čius ran­ko­se lai­ko Kau­no „Žal­gi­rio"1986 me­tais lai­mė­tą Tarp­kon­tin­te­nin­tę W. Jo­ne­so tau­rę.