Partijos pajuto rinkimų dvelksmą

Asmeninė nuotr.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kelmės skyriaus nariai siekia glaudžiau bendrauti ir vienyti tik „valstietiškąją“ ideologiją išpažįstančius narius.
Kelmės rajone gyvavęs visuomeninis komitetas „Už augančią Kelmę“ transformavosi ir tapo Sauliaus Skvernelio naujai įkurtos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ dalimi. Rajono tarybos mišrioji frakcija pasivadino „Laisvės ir teisingumo“ vardu. Konservatorių lyderis nori trauktis iš skyriaus pirmininko pareigų.

Padvelkė artėjančiais Savivaldybių rinkimais. Iki jų liko daugiau kaip metai. Tačiau partijų skyriai jau kuria naujas strategijas, pergrupuoja jėgas, dairosi pastiprinimo, keičia lyderius, dėlioja kandidatų į rajono tarybą sąrašus.

Visuomeninis komitetas tampa partija

Dar neseniai Kelmės rajono mero rinkimuose kaip visuomeninio komiteto „Už augančią Kelmę“ lyderė dalyvavusi verslininkė Jolita Butkutė – Koryznienė praėjusį šeštadienį jau dalyvavo Palangoje vykusiame Sauliaus Skvernelio suburtos naujos politinės jėgos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamajame suvažiavime. Visuomeninis komitetas tampa šios partijos dalimi.

„Partija – svaresnis, ilgalaikiškesnis, stabilesnis darinys, – savo sprendimą aiškina J. Koryznienė. – Visuomeninio komiteto veikla dažniausia baigiasi su rinkimais. Dabar pagrindinis mūsų tikslas auginti partijos skyrių. Su daugeliu žmonių esame apsikalbėję, jie pasakys savo sprendimus. Esame nusiteikę ryžtingai padirbėti, kompleksiškai formuoti Kelmės veidą. Prognozuoti, kiek skyriuje bus narių, dar anksti. Tai gyvas, kintantis procesas. Tačiau suvažiavimas nuteikė pozityviai.“

Prisijungti prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kelmiškius, J. Koryznienės teigimu, paskatino ir priimtina partijos programa. Joje daug dėmesio skiriama savivaldos savarankiškumo plėtrai, susipriešinimo mažinimui, moraliai politikai. Ne paskutinėje vietoje buvo ir aukšti partijos lyderio S. Skvernelio reitingai.

Prisijungus prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, visuomeninio komiteto „Už augančią Kelmę“ veikla bus sustabdyta. Tačiau yra įregistruota ir visuomeninė organizacija „Auganti Kelmė“. Šios organizacijos veikla nenutrūks.

Frakcija – mišri, pavadinimas – partijos, seniūnas – buvęs „valstietis“

Metamorfozės įvyko ir rajono tarybos mišriojoje frakcijoje. Ją iš pradžių sudarė du visuomeninio komiteto „Už vieningą Kelmę“ ir du „Laisvės ir teisingumo“ partijos nariai.

Kai neseniai vykusius mero rinkimus laimėjo tarybos narys Ildefonsas Petkevičius, priklausęs mišriai frakcijai kaip visuomeninio komiteto atstovas, frakcija pasipildė dar vienu komiteto „Už vieningą Kelmę“ nariu. Prisiekė naujas tarybos narys Egidijus Želvys.

Vėliau frakciją papildė dar du nuo Valstiečių ir žaliųjų frakcijos atskilę tarybos nariai Vytautas Barkauskas ir Zigmas Filipavičius.

Mišrioji frakcija išaugo iki septynių narių ir tapo antrąja pagal dydį po socialdemokratų frakcijos.

Visai neseniai ji išsirinko naują seniūną. Juo tapo buvęs Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys ir Kelmės skyriaus pirmininkas Vytautas Barkauskas.

Be to, frakcija išsirinko sau ir vardą. Iš mišrios ji tapo „Laisvės ir teisingumo“ frakcija, nors joje daugiausia visuomeninio komiteto „Už vieningą Kelmę“ narių.

Kaip informavo naujasis frakcijos seniūnas V. Barkauskas, būtent šiuo pavadinimu bus sudaromas ir kandidatų sąrašas kitų metų savivaldybių tarybų rinkimuose.

Kodėl pavadinimas būtent toks, frakcijos nariai nekomentavo. Gal todėl, kad „Laisvei ir teisingumui“ priklauso Kelmės rajone išrinktas Seimo narys Remigijus Žemaitaitis, kuris yra tapęs ištikimu šiandieninio mero I. Petkevičiaus bendražygiu?

„Nenoriu pavirsti gyvu paminklu“

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos Kelmės skyriaus pirmininkas Egidijus Ūksas parašė prašymą atleisti jį iš skyriaus vadovo pareigų. Savo prašymą motyvavo tuo, kad partijos skyrius turi rasti lyderį, kuris dalyvautų ir mero rinkimuose.

„Gal kitam kandidatui rinkimuose seksis geriau? – svarsto E. Ūksas. – Reikalinga kaita. Partijose negali būti sustabarėjimo. O galiausiai ir aš pats nenoriu pavirsti gyvu paminklu. Skyriaus vadovo pareigos – atsakingos, atimančios daug laiko.“

Šiuo metu mero pavaduotoju dirbantis E. Ūksas jau ne kartą dalyvavo rajono mero rinkimuose, tačiau jų nelaimėjo. Todėl mano, kad reikėtų surasti kitą kandidatą, kuriam gal būt sektųsi geriau. Partijos Kelmės skyrius turi per šimtą narių, apie 60 jų yra aktyvūs. Tačiau paklaustas, kas galėtų jį pakeisti skyriaus vadovo poste, E. Ūksas atsakė, jog įpėdinystės klausimai jo nedomina, o jis pats nesivaiko postų.

Politikas pabrėžė, jog per pastaruosius keliolika metų partijos labai nustekentos. Naujos politinės jėgos kuriasi ne ideologiniu pagrindu. Bendraminčiai buriasi aplink kokią nors ryškesnę asmenybę, kartais sambūrį iššaukia koks nors įvykis ir panašiai.

Nėra pastovumo, partinio gyvenimo tradicijų. Seimo rinkimai žmones atbaido, nes vis perbraižomas rinkimų apygardų žemėlapis. Daugelis rinkėjų numoja ranka ir iš viso neina balsuoti.

O renkant rajono merą ideologija nėra svarbi. Žmonės laukia realių jų buities pokyčių. Iš ideologijos juk kelio nenutiesi...

Visiems įtikti neįmanoma

Vadovauti partijos skyriui ir dar kartą dalyvauti mero rinkimuose tvirtina nenorinti ir Liberalų sąjūdžio Kelmės skyriaus pirmininkė Dalia Viliūnienė.

„Manau, kad skyriaus pirmininkas turėtų kandidatuoti ir į merus, – mintimis dalijasi D. Viliūnienė. – Nesu kategoriška. Viską lems skyriaus narių nuomonė. Tačiau dabar tokios tendencijos, kad postų siekia vis jaunesni žmonės. Nuo veiklos neatsisakau. Dirbsiu kiek galėsiu, bet pirmininke būti jau nebenorėčiau. Esu dirbantis žmogus, užimu atsakingas pareigas. Randu sau ir mėgstamos veiklos.

O politikoje atsiduri tarp kūjo ir priekalo. Kad ir kaip stengtumeisi būti geru, pavyzdingu, visiems neįtiksi. O per rinkimus apskritai apie save išgirsti tiek epitetų...“

Kelmės specialiosios mokyklos direktore dirbanti D. Viliūnienė tvirtina, jog viskas paaiškės po visuotinio Liberalų sąjūdžio suvažiavimo. O kol kas vyksta savotiškos žvalgytuvės, mąstoma, kas iš partijos narių galėtų būti įtraukti į sąrašą savivaldybių tarybų rinkimuose.

Oficialių veiksmų dar nėra

Rajone didžiausio Socialdemokratų partijos skyriaus vadovas Stasys Jokubauskas „Šiaulių kraštui“ tvirtino, jog kol kas realesnių veiksmų dėl kitais metais vyksiančių savivaldybių tarybų rinkimų nesiimama. Mintys aiškiau susidėlios, kai taps galutinai aišku, kokia bus mero institucija.

Šiuo metu savivaldybės administracijos direktoriumi dirbantis S. Jokubauskas neatmeta, jog gali tekti varžytis dėl mero posto, jeigu taip nuspręs skyriaus nariai. Tačiau svarsto – gal iš 400 partijos narių atsiras ir geresnis kandidatas.

Ar nepraras socialdemokratai ryškesnių asmenybių, jeigu jos prisijungtų prie S. Skvernelio įkurtos partijos? „Girdėjau vieną kitą gandą, – sako S. Jokubauskas. – Bet jie nepasitvirtino. Žinoma, visiškai neatmetame tokios galimybės. Bet nemanau, kad skyrius dėl to labai nukentėtų. Yra keletas naujų žmonių, norinčių stoti į Socialdemokratų partiją.“

Kokybė svarbiau už kiekybę

Savivaldybės tarybos Valstiečių ir žaliųjų frakcijos seniūnė Reda Mažonavičienė taip pat tvirtina, neišgyvenanti dėl to, kad du frakcijos nariai išėjo iš partijos ir prisijungė prie mišrios frakcijos, pasivadinusios „Laisvės ir teisingumo“ vardu.

„Svarbu ne kiekybė, o kokybė, – sako politikė. – Reikia išsigryninti. Dirbti tik su tokiais žmonėmis, kurie pripažįsta tas pačias vertybes.“

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Kelmės skyriaus pirmininko pareigas laikinai einantis Juozas Rimkus išplatino anketą, kurioje partijos narių paprašyta įvertinti Seimo ir rajono mero rinkimus, pateikti pasiūlymus, kaip tobulinti skyriaus veiklą, kaip stiprinti kiekvieno nario atsakomybę, ką daryti, kad į rajono tarybą 2023 metais būtų išrinkta kuo daugiau Valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių.

Daugelis respondentų pabrėžė, jog nelabai sėkmingą „valstiečių“ pasirodymą Seimo ir mero rinkimuose lėmė skilimas partijos viršūnėje, kai pasitraukė keletas žinomų asmenybių. Be to, prisidėjo ir juodosios kai kurių konkurentų taikomos technologijos, šmeižtas, politinės kultūros stoka. O „valstiečiams“ trūko agresyvumo viešojoje erdvėje. Pasigesta ir solidesnio partijos veiklos finansavimo.

Į anketos klausimus atsakinėję žmonės siūlė partijos skyriui labiau išsigryninti, pritraukti daugiau tikrų, idėjinių „valstiečių“, jaunimo. O patiems skyriaus nariams glaudžiau bendradarbiauti ir bendrauti, rengti daugiau susitikimų, sąskrydžių, kad partijos nariai pajustų dėmesį ir pasijustų reikalingi ne vien prieš rinkimus.