Kiek sveria vicemero balsas?

Reginos MUSNECKIENĖS nuotr.
Dėl įstatymuose aiškiai neapibrėžtų merą pavaduojančio ir laikinai mero pareigas einančio vicemero įgaliojimų Kelmės rajono mero pavaduotojas konservatorių partijos lyderis Egidijus Ūksas pateko į keblią situaciją.
Kelmė įsiūbavo diskusijas apie mero pavaduotojo balso svorį. Ar kritiniu atveju, kai „už“ ir „prieš“ sprendimo priėmimą balsai pasiskirsto po lygiai lemiamos reikšmės gali turėti posėdžiui pirmininkaujančio mero pavaduotojo, laikinai einančio mero pareigas balsas?
Rajono tarybos opozicija, pasitelkusi teisininkus, kurie įsigilino į įstatymus, tvirtina, jog negali.

Vyriausybės atstovo tarnyba iš pradžių teigė, kad negali, paskui – kad gali.

Vidaus reikalų ministrės pavaduotojas atsiuntė raštą „Dėl laikinai einančio mero pareigas mero pavaduotojų įgaliojimų“, kuriame išreiškia nuomonę, kad gali. Raštą su nuomone išplatino Lietuvos Respublikos savivaldybių asociacijoje.

Tačiau teisininkai abejoja, ar nuomonę galima priimti kaip faktą. Tašką šioje istorijoje gali padėti tik teismas.

Posėdyje sprendimas nepriimtas, protokole – priimtas

Kovo 20 dieną „Šiaulių krašte“ straipsnyje „Vėjo jėgainių šešėlis virš Kelmės savivaldybės“ aprašyta paini situacija Kelmės rajono taryboje.

Vasario 18-ąją Tarybos posėdyje svarstytas klausimas dėl leidimų rengti projektus vėjo jėgainių statybai Vaiguvos seniūnijoje. Dvylika tarybos narių balsavo „už“, devyni „prieš“, trys susilaikė.

Kadangi pritariančių ir nepritariančių balsų buvo po lygiai, iškilo dilema priimti ar nepriimti sprendimą. Tokiu atveju lemiamos reikšmės galėtų turėti posėdžiui pirmininkaujančio mero balsas. Tačiau rajono meras socialdemokratas Vaclovas Andrulis yra nušalintas nuo pareigų, o mero pareigas laikinai eina mero pavaduotojas konservatorius Egidijus Ūksas.

Taigi, posėdyje kilo klausimas, ar mero pavaduotojo, laikinai einančio mero pareigas, balsas turi tokios pat galios kaip mero balsas ir gali nulemti balsavimo rezultatus.

Posėdžiui pirmininkavęs mero pavaduotojas Egidijus Ūksas įpareigojo Savivaldybės teisininką Arūną Kasparavičių kreiptis į Vyriausybės atstovą ir gauti raštišką išaiškinimą. Operatyviai gautas Vyriausybės atstovo tarnybos Šiaulių ir Telšių apskrityse patarėjos Laimos Dagienės atsakymas. Jos nuomone, sprendimo negalima laikyti priimtu, nes įstatyme nėra numatyta išimtis, kad mero pareigas laikinai einančio jo pavaduotojo ar kito tarybos nario balsas turėtų lemiamos reikšmės priimant sprendimą.

Tarybos posėdyje buvo pagarsinta ši nuomonė ir pareikšta, jog sprendimas dėl leidimo rengti projektus vėjo jėgainių statybai nepriimtas.

Tačiau vasario 24-ąją surašytame ir Teisės aktų registre paskelbtame Tarybos posėdžio protokole užfiksuota, kad sprendimas dėl vėjo jėgainių priimtas.

Kaip „Šiaulių kraštą“ informavo mero pavaduotojas Egidijus Ūksas, po posėdžio dar kartą kreiptasi į Vyriausybės atstovo Šiaulių ir Telšių apskrityse tarnybą ir paprašyta, jog dėl Kelmėje susidariusios situacijos detaliau atsakytų pats Vyriausybės atstovas.

Jis, remdamasis žodiniais Vidaus reikalų ministerijos bei Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išaiškinimais konstatavo, jog sprendimas laikytinas priimtu.

Remiantis šiuo atsakymu, protokolas buvo pakeistas ir laikyta, kad sprendimas priimtas.

Įstatymas – tas pats, interpretacija – skirtinga

Vyriausybės atstovas rėmėsi Vietos savivaldos įstatymo 13 str. 9 p., kuris numato, kad „Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai (balsai laikomi pasiskirsčiusiais po lygiai tada, kai balsų „už“ gauta tiek pat, kiek „prieš“ ir „susilaikiusių“ kartu sudėjus), lemia mero balsas. Jeigu meras posėdyje nedalyvauja, o balsai pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad sprendimas nepriimtas.“

Šiuo atveju vasario 18 -ąją vykusiame posėdyje meras nedalyvavo.

Apie tai, kad lemiamos reikšmės gali turėti ir merą pavaduojančio asmens balsas įstatyme neužsimenama. Todėl opozicija kreipėsi į Vyriausybės atstovo tarnybą prašydama raštiško išaiškinimo.

Opozicijos atstovai kol kas negavo atsakymo. Tačiau savivaldybės vadovai gavo vidaus reikalų viceministro Arnoldo Abramavičiaus nuomonę, jog merą pavaduojančio asmens balsas gali turėti lemiamos reikšmės, kai tarybos narių balsai pasiskirsto po lygiai.

Viceministras išvadą, jog mero pareigas laikinai einančio vicemero balsas gali būti lemiamas, padarė remdamasis tuo pačiu kaip ir opozicija Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 13 straipsnio 9 dalies bei 20 straipsnio 8 dalies nuostatomis.

Tačiau jau rašto pradžioje įspėja, jog tai tik nuomonė, nes Vidaus reikalų ministerija, veikdama pagal teisės aktuose jai suteiktą kompetenciją, negali oficialiai aiškinti įstatymų.

Pagrindinis argumentas – Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad „kai meras negali eiti pareigų, mero pavaduotojas ar laikinai mero pareigas einantis savivaldybės tarybos narys atlieka visas mero pareigas, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 4–8, 15, 18, 19 ir 22 punktuose nustatytus įgaliojimus. Tokiu atveju šio straipsnio 2 dalies 15, 18, 19 ir 22 punktuose nustatytus mero įgaliojimus atlieka savivaldybės taryba. Kadangi išimtiniuose punktuose merą pavaduojančio asmens kompetencija turėti lemiamą balsą nėra minima, daroma išvada, jog pavaduotojas gali turėti lemiamą balsą.

Opozicijos atstovai Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Petras Račkauskas ir Valstiečių ir žaliųjų partijos Kelmės skyriaus pirmininkas Vytautas Barkauskas „Šiaulių kraštui“ tvirtino pirmiausia sulauksią raštiško Vyriausybės atstovo atsakymo į savo paklausimą, tuomet spręs, ar kreiptis į teismą. Mat, neginčijamą išvadą galėtų pateikti būtent teismas.

STT nepradėjo tyrimo

Kadangi opozicija kėlė klausimą dėl galimai suklastoto vasario 18 dienos posėdžio protokolo, kai į jį buvo įrašytas ne per posėdį priimtas, o po posėdžio, praėjus kelioms dienoms, priimtas sprendimas, Vyriausybės atstovo tarnybos Šiaulių ir Telšių apskrityse patarėja Laima Dagienė kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prašydama įvertinti susidariusią situaciją.

„Šiaulių kraštas“ nusiuntė klausimą specialiųjų tyrimų tarnybai. Gautas Komunikacijos skyriaus vadovės Renatos Keblienės atsakymas: „STT Šiaulių valdyba, atlikusi informacijos patikrinimą, balandžio 16 dieną priėmė sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nenustačiusi korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių.“