Naujausios
Ar grupinio gyvenimo namų gyventojui apsimoka dirbti?
Tokį klausimą iškėlė Socialinių paslaugų centro direktorė Marytė Lencienė. Ji tvirtino, jog kai kurie Paprūdžiuose įkurtų grupinio gyvenimo namų gyventojai galėtų dirbti, pavyzdžiui, pieninėje, kuri turi socialinės įmonės statusą. Tačiau darbas čia – pamaininis, būtų sunku organizuoti gyventojų pavėžėjimą į darbą. Be to, jei gautų pajamų iš darbo, asmuo privalėtų pats susimokėti 80 proc. išlaikymo išlaidų grupinio gyvenimo namuose. Dabar šias išlaidas dengia valstybė.
Ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Violeta Toleikienė paaiškino: jeigu grupinio gyvenimo namų gyventojo atlyginimas neviršytų minimalaus, jam nebereikėtų pačiam mokėti už pragyvenimą.
M. Lencienė iškėlė ir kitą problemą. Nuo kliento fiziškai nukentėjęs socialinis darbuotojas teismuose privalėjo gintis pats. Ar jam nepriklausė teisinė pagalba?
Ministerijos atstovai paaiškino, jog socialinis darbuotojas pats nėra juridinis asmuo. Jis dirba juridiniam asmeniui, todėl įstaigos, kurioje dirba, atsakomybė – apginti jo teises. Už darbuotojo saugumą atsakingas darbdavys.
Socialinių paslaugų centro vadovė teiravosi ir dėl grįžusiųjų iš įkalinimo vietų integracijos. Tai nauja funkcija. Patikinta, jog jau netrukus pradės dirbti socialiniai darbuotojai, kurie bus atsakingi už šių žmonių integravimą.
Globos įstaiga nespėja paskui aprašus
Liolių socialinės globos namų direktorius Erminijus Simonavičius klausė, kodėl taip dažnai keičiami tvarkos globos įstaigose aprašai. Liolių socialinės globos namai ką tik renovuoti, įrengti keltuvai. Bet pagal naujausią aprašą jau privalo būti liftai.
Globotiniams įrengti dviviečiai 12–14 kvadratinių metrų ploto kambariai, nes pagal reikalavimus vienam gyventojui turėjo būti skiriama ne mažiau kaip 5 kvadratiniai metrai. Naujas reikalavimas – skirti devynis kvadratinius metrus.
Ministerijos specialistai paaiškino, jog vertikalus keltuvas tinka, liftas – nebūtinas. Plotas vienam gyventojui, jeigu rekonstrukcija įvyko anksčiau, taikomas pagal senus reikalavimus. Nors esant sąlygoms patalpas galima ir tobulinti, kad globotiniai gyventų oriau ir patogiau. „Neapversime jau padarytų darbų aukštyn kojom. Nebus jokių drastiškų pakeitimų“, – patikino ministerijos atstovai.
E. Simonavičius domėjosi, ar bus skirta lėšų tęsti integralios pagalbos namuose projektą. Šiuo metu globos namai yra suformavę kelias darbuotojų komandas. Būtų gaila atleisti darbuotojus, kurie sėkmingai vykdo projektą ir padeda daugeliui vyresnio amžiaus žmonių oriai gyventi savo namuose.
Ministerijos pozicija toliau plėtoti integralią pagalbą į namus. Tik gali būti, kad projektų tęsimui bus panaudotos ne ES, o valstybės tikslinių dotacijų, iš dalies gal ir ligonių kasų lėšos. Bus tęsiamas projektas ar ne – priklausys nuo to, ar jis pasiteisino, nuo rezultatų. Kol bus nustatyta nauja finansavimo tvarka, kurį laiką integralią pagalbą į namus gali tekti finansuoti savivaldybėms.
Dar vienas E. Simonavičiaus klausimas, kodėl didinant atlyginimus globos įstaigų socialiniams darbuotojams, nedidinami čia dirbantiems sveikatos priežiūros specialistams. Jie taip pat turėtų būti prilyginami socialiniams darbuotojams.
Direktoriui paaiškinta, jog tuomet atlyginimus tektų didinti ir virėjoms, ir vairuotojams, ir buhalteriams, ir visiems kitiems globos įstaigose dirbantiems žmonėms. Apie sveikatos priežiūros darbuotojus turėtų pagalvoti Sveikatos ministerija. Be to, atlyginimus gali padidinti ir pati įstaiga.
Tačiau ministrė M. Navickienė pažadėjo šį klausimą aptarti su Sveikatos apsaugos ministerija.
Kokių staigmenų pateiks socialinės globos namų pertvarkos?
Tokį klausimą iškėlė savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Reda Každailienė. Be to, ji kėlė socialinių paslaugų prieinamumo klausimą jaunuoliams, kurie turi specialiųjų poreikių, bet baigę specialiąją mokyklą ir sulaukę 21 metų neturi kur eiti.
Vedėjai atsakyta, jog pertvarka nesugriaus iki šiol įdėto įdirbio. O vaikams ir jaunuoliams jau pradėti kurti centrai regionuose. Planuojama įsteigti įstaigas, kuriose gyvens iki 40 žmonių. Didžiausas iššūkis rasti specialistų, kurie gebėtų atliepti į labai specifinius, sudėtingesnio elgesio jaunuolių poreikius.
Kelmės specialiosios mokyklos direktoorė Dalia Viliūnienė papildė, jog dalis specialiąją mokyklą baigusių jaunuolių pereina į mokykloje įkurtą Dienos užimtumo centrą, kur toliau yra ugdomi, jiems teikiamos paslaugos.
Be to, direktorė klausė, ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija negalėtų skirti lėšų mokyklos išorės sutvarkymui. Vidų mokykla susiremontavo. Tačiau atnaujinti išorę reikia daug lėšų, o Švietimo ir mokslo ministerijai specialiosios mokyklos nėra prioritetas.
Jai atsakyta, jog valstybės lėšos skirstomos pagal sritį, todėl Socialinės apsaugos ministerija čia negalės pagelbėti. Reikia kreiptis į Švietimo ir mokslo ministeriją arba į Regioninės plėtros tarybą.
Nevyriausybinės organizacijos bus akredituojamos
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių asociacijos Kelmės skyriaus vadovė Janina Samušienė kėlė projektinio jų veiklos finansavimo klausimą. Asociacija teikia reabilitacijos paslaugas, tačiau lėšų skiriama labai kukliai, o ataskaitų rašymas užima labai daug laiko. Be to, kai veikla finansuojama iš projektų, paslaugas įmanoma suteikti vos pusei regėjimo negalią turinčių žmonių. Tuo tarpu asociacijai jų priklauso 150.
Ministerijos specialistai patikino, jog paslaugų neįgaliesiems prieinamumas tikrai didės, nes tokia veikla užsiimančios organizacijos bus akredituojamos ir gaus finansavimą. Akreditacija jau pasirūpino vaikų dienos centrai.
Laikina priežiūra tampa amžina
Savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Virginija Čerkauskienė kėlė laikinosios priežiūros į užsienį išvykstančių tėvų vaikams problemą. Laikinai dirbti į užsienį išvykstantys tėvai vaikų priežiūrą dažniausiai patiki seneliams, tetoms, dėdėms ir kitiems giminaičiams. Tačiau išvažiavę pusmečiui ar trims mėnesiams, praėjus šiam laikui laikinąją priežiūrą vėl prašo pratęsti. Nors kartais užsienyje nebeturi net darbo.
Dėl vaikų gerovės laikinąją priežiūrą tenka pratęsti. Tačiau išeina, jog priežiūra tampa ne laikina, o nuolatinė, užsitęsianti po kelerius metus.
Ministerijos atstovės patarė nepratęsti laikinosios priežiūros, jei tėvai nepateikia visų reikiamų dokumentų, įrodančių , kad turi darbą arba yra kita svarbi likimo užsienyje priežastis.
Laikinoji priežiūra sugalvota palengvinti dalią tų tėvų, kurie vyksta į komadiruotę ar stažuotę užsienyje. Tačiau tvarka naudojasi ir uždarbiauti į užsienį išvykstantys asmenys. Ateityje bus keičiamas Vaiko teisių apsaugos įstatymas. Bus atsižvelgta į šią problemą.