Naujausios
Stambių žemvaldžių – tik 11
Kaip informavo Kelmės rajono savivaldybės Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Joana Miliauskienė, mažesnius negu trisdešimties hektarų žemės plotus valdo 4259 rajono žemdirbiai. Tai sudaro 87 procentus visų rajono žemės valdų.
Stambių, daugiau kaip 500 hektarų žemės dirbančių ūkininkų rajone – tik vienuolika.
300 – 500 hektarų žemės dirba 19 rajono ūkininkų. 100 – 300 hektarų valdo 138. 50 – 100 hektarų žemės dirba 227 ūkininkai, 30 – 50 hektarų – 268.
Daugiausia žemės ūkio valdų deklaruota Užvenčio seniūnijoje – 792, Kražių – 647, Pakražančio – 598, Tytuvėnų apylinkių – 581, Liolių – 580. Mažiausiai – Vaiguvos seniūnijoje – 263.
Populiariausia rajono žemdirbių auginama kultūra kviečiai. Jie auga 22 800 hektarų plote ir sudaro 26,7 procento nuo bendro deklaruojamo dirbamos žemės ploto.
Antri pagal populiarumą rapsai, kurių praėjusiais metais buvo auginama 6785,5 hektaro.
Trečioje vietoje – miežiai, kurių plotai sudaro beveik pusšešto procento. Daugiau kaip po du procentus žemės valdų užima kvietrugiai, pupos, mažiau negu du procentus – žirniai, žieminiai rugiai.
Praėjusiais metais prikulta 176 710 tonų grūdų. Palyginus su 2018 metais, kuomet buvo prikulta 90 891 tona, išeitų, jog derlingumas didėja.
Beje, didėja ankštinių javų ir techninių augalų plotai. Vis daugiau paliekama juodojo pūdymo.
Dar yra pasiryžusių laikyti gyvulius
Nors nuo 2015 – ųjų iki 2020 metų deklaruojamų pievų ir ganyklų plotai sumažėjo 11,9 procento, pievos ir ganyklos užima dar palyginti nemažą žemės valdų dalį – 39,2 procento. Tai rodo, jog rajone dar nemažai žemdirbių verčiasi gyvulininkyste.
Beje, gyvulininkystės ūkių dėl sudėtingesnio ūkininkavimo, didesnio prisirišimo ir ūkininkus netenkinančios kainų politikos vis mažėja. Mažėja ir todėl, kad nuo žemės pasitraukia vyresnioji karta, kuri ūkininkavo tradiciškai.
Tačiau Kelmės rajono specifika – kai kuriose seniūnijose ypač kalvotos ir nederlingos žemės siūlo vienintelę ūkininkavimo išeitį – gyvulininkystę.
Prieš keletą metų rajonas garsėjo kaip daugiausia melžiamų karvių laikantis kraštas. Dar 2016 metais ūkininkų fermose buvo laikomos 11 624 piendavės. Jas laikė 2135 gyventojai. Buvo nemažai pieno ūkių. Tačiau per penkmetį gyvulininkystės entuziastų sumažėjo keliais šimtais, karvių – daugiau kaip pustrečio tūkstančio.
Šiuo metu karves laiko tik 1447 žemdirbiai. Rajone jų priskaičiuojama 9086.
Vieni iš didžiausių – Liudviko Janušausko iš Laiškalnio kaimo ir „Šimšės“ bendrovės Pašiaušėje pieno ūkiai.
Karvių skaičiaus mažėjimą amortizuoja galvijai. Mėsinių ir mišrūnų galvijų skaičius rajone per praėjusį penkmetį augo proporcingai karvių mažėjimui.
2015 metais rajone buvo registruota 9482 mėsiniai galvijai. Pernai jų skaičius siekė 10093. Padaugėjo 611 galvijų.
Tai leistų daryti išvadą, jog dalis ūkininkų pakeitė gyvulininkystės ūkio kryptį – melžiamas karves, kurios pareikalauja labai daug darbo, pakeitė į mėsinius galvijus, kuriuos paprasčiau prižiūrėti ir galima gauti neblogą pelną.
