Arimaičių ežere apgyvendinti vandens "valytojai" amūrai

Į eže­rą – 1,5 tūks­tan­čio amū­rų

Iš­ban­džius įvai­rius ki­tus ne­ma­žai kai­na­vu­sius vis la­biau že­lian­čio ir dumb­lė­jan­čio Ari­mai­čių eže­ro gel­bė­ji­mo bū­dus, Sa­vi­val­dy­bė kar­tu su ra­jo­no Me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­ja ėmė­si dar vie­no – šį­kart į pa­gal­bą pa­si­telk­tos in­va­zi­nės žu­vys.

1,5 tūks­tan­čio tris to­nas sve­rian­čių bal­tų­jų amū­rų pir­ma­die­nį at­vež­ta ir į eže­rą pa­leis­ta iš Šal­či­nin­kų žu­vi­nin­kys­tės ūkio.

Po ke­lis ki­log­ra­mus sve­rian­čios žu­vys iš spe­cia­lių tal­pų lo­viu bu­vo nu­leis­tos į ma­žes­nes tal­pas ir iš jų pa­leis­tos į eže­rą.

Prie eže­ro dar­ba­vo­si žve­jai sa­va­no­riai, Me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­jos na­riai, vi­suo­me­nės at­sto­vai.

To­kį van­dens tel­ki­nio va­ly­mo bū­dą Sa­vi­val­dy­bei pa­siū­lė ir tam skir­ti lė­šų pa­pra­šė Rad­vi­liš­kio me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­ja.

Pa­sak drau­gi­jos pir­mi­nin­ko Al­gir­do Fer­ge­lio, kai­my­ni­nė­je Len­ki­jo­je pa­nau­do­jus šį me­to­dą, mak­ro­fi­tų (van­dens au­ga­lų) plo­tai su­ma­žė­jo nuo ke­lių iki ke­lio­li­kos kar­tų.

Ga­vus ra­jo­no Ta­ry­bos pri­ta­ri­mą, įžu­vi­ni­mui iš biu­dže­to skir­ta 8 tūks­tan­čiai eu­rų. Dar pu­sę tiek bend­ram tiks­lui paau­ko­jo vie­tos vers­li­nin­kai, ša­lia eže­ro gy­ve­nan­tys rad­vi­liš­kie­čiai.

Drau­gi­ja lė­šų iš biu­dže­to pra­šė ne tik van­dens au­ga­lais min­tan­tiems amū­rams, bet ir mar­gie­siems pla­čia­kak­čiams, ku­rie min­ta plank­to­nu, det­ri­tu, va­lo van­dens tel­ki­nius nuo dumb­lių. Ta­čiau vė­liau ap­si­sto­ta tik ties amū­rais.

Rad­vi­liš­kio ra­jo­no me­džio­to­jų ir žve­jų drau­gi­ja, įžu­vi­nus eže­rą, įpa­rei­go­ta su­sta­ty­ti in­for­ma­ci­nius sten­dus apie žu­vis, ku­rių lai­ki­nai ne­bus ga­li­ma gau­dy­ti, apie vyk­do­mą įžu­vi­ni­mo pro­jek­tą.

"Ant­rą­kart da­ry­tu­me ki­taip"

Pir­mą kar­tą vals­ty­bi­nia­me van­dens tel­ki­ny­je vyk­dy­ti įžu­vi­ni­mo in­va­zi­nė­mis žu­vi­mis dar­bai su­lau­kė ir kri­ti­kos.

Pa­ma­tę nu­fil­muo­tus įžu­vi­ni­mo vaiz­dus, gy­ven­to­jai pa­reiš­kė prie­kaiš­tų, jog su žu­vi­mi elg­ta­si ga­na ne­mok­šiš­kai – iš spe­cia­lia­me au­to­mo­bi­ly­je įreng­tų tal­pų į ne­di­de­lius ka­ti­lus su­lei­džia­mos žu­vys iš jų kri­to ant že­mės, to­dėl, anot pa­si­sa­kiu­sių­jų, ga­lė­jo ap­si­brai­žy­ti, su­si­ža­lo­ti, pa­tir­ti ne­ma­žai stre­so.

"Sust­re­sa­vu­sios žu­vys ne­si­mai­ti­na, jas pra­de­da pul­ti li­gos ir da­lis jų dėl to iš­dve­sia", – so­cia­li­niuo­se tink­luo­se reiš­kė pa­sta­bas in­ter­nau­tai.

Pa­si­ren­gi­mo įžu­vi­ni­mui ir ki­tus dar­bus kont­ro­lia­vu­sios ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas, Sa­vi­val­dy­bės Že­mės ūkio sky­riaus ve­dė­jas Alf­re­das Juo­za­pa­vi­čius, su­ti­ko su pa­reikš­to­mis pa­sta­bo­mis ir pri­pa­ži­no, jog ki­tą kar­tą dar­bai bū­tų vyk­do­mi ki­taip, pa­si­tel­kiant ūki­nin­kų tu­ri­mą tech­ni­ką.

"Ga­li­my­bių tik­rai yra – ūki­nin­kai tu­ri tech­ni­kos su di­de­liais kau­šais, į ku­riuos be pro­ble­mų ga­li­ma su­tal­pin­ti di­de­lį kie­kį žu­vies ir tą kau­šą 9 met­rų strė­lė pa­nar­din­tų tie­siai į van­de­nį. Tuo­met iš­ties žu­vis pa­tir­tų ma­žiau stre­so, ku­rio jai pa­kan­ka jau trans­por­ta­vi­mo me­tu.

To­kia pa­tir­tis mums bu­vo pir­ma. Ant­rą­kart dar­bus or­ga­ni­zuo­tu­me, ko ge­ro, ki­taip, nors mus žu­vi­nin­kai ra­mi­no, jog dau­ge­lis žu­vis į tel­ki­nius su­lei­džia bū­tent taip, pri­mi­ty­viai", – sa­kė A. Juo­za­pa­vi­čius.

Pa­sak A. Juo­za­pa­vi­čiaus, ne­la­bai bu­vę su kuo ir pa­si­kon­sul­tuo­ti šiais klau­si­mais, ka­dan­gi van­dens tel­ki­nius amū­rais įžu­vi­na dau­giau­sia pri­va­tūs tel­ki­nių sa­vi­nin­kai.

Abe­jo­nes nei­gia

Dar anks­čiau bū­ta kai ku­rių po­li­ti­kų abe­jo­nių dėl įžu­vi­ni­mo lai­ko – esą prieš žie­mą į eže­rą įleis­ta žu­vis ga­li neiš­gy­ven­ti.

A. Juo­za­pa­vi­čiaus tei­gi­mu, nei­gia­mų pa­sek­mių dėl to ne­tu­rė­tų bū­ti, ka­dan­gi amū­rai į Ari­mai­čių eže­rą su­leis­ti jau paau­gin­ti, tri­me­čiai, 1,5-4 ki­log­ra­mų svo­rio, su rei­kia­mais ve­te­ri­na­ri­jos ser­ti­fi­ka­tais, kad yra svei­ki, be to, ir iki tol gy­ve­nę ne "šilt­na­mi­nė­se", o pa­na­šio­se są­ly­go­se.

Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ko nuo­mo­ne, ru­duo yra ge­riau nei pa­va­sa­ris, ka­dan­gi van­duo da­bar dar pa­kan­ka­mai šil­tas, o pa­ti žu­vis to­kiu lai­ko­tar­piu jau yra ma­žiau ak­ty­vi, tad bus sun­kiau pa­gau­na­ma žve­jų.

Dėl ne­men­ko dy­džio jos esą ne­su­nai­kins plėš­rios eže­ro žu­vys.

Amū­rai į eže­rą su­leis­ti ke­tu­rio­se vie­to­se, ku­rios yra pa­kan­ka­mai už­žė­lu­sios: prie už­tvan­kos, prie van­dens siurb­li­nės, prie ka­vi­nės "Ža­ri­ja" ir sto­vyk­la­vie­tės "Ari­mai­tis".

A. Juo­za­pa­vi­čius su­ti­ko, kad su­žė­lu­sių nend­rių ža­liais van­dens au­ga­lais min­tan­tys amū­rai neiš­nai­kins – tam rei­kia ki­tų in­va­zi­nių prie­mo­nių.

Pa­sak jo, už sa­vo lė­šas iš­pjau­ti nend­res yra pa­si­ren­gęs ka­vi­nės "Ža­ri­ja" sa­vi­nin­kas, jau ka­da pa­tei­kęs ir tam rei­ka­lin­gus do­ku­men­tus.

Ta­čiau ža­lią švie­są tu­rin­tys už­deg­ti ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai kaž­ko vis del­sia ir lei­di­mų dar­bams neiš­duo­da.