99-erių karo veteranas baiminasi dar vieno karo

99-erių karo veteranas baiminasi dar vieno karo

99-erių metų joniškietis Kazys Kazimieraitis, tarnavęs tarpukario Lietuvos armijoje ir kovojęs fronto linijose sovietinėje kariuomenėje, sako, kad į karą niekas nėjo savo noru, išvarė su automatu. Garbaus amžiaus vyras dėkoja Dievui, kad, kare buvęs sužeistas du kartus, jis dar turi sveikatos sukasti daržiuką prie namų ir išgyvena, kad nekiltų dar vienas Pasaulinis karas.

Loreta RIPSKYTĖ

loretar@skrastas.lt

Išgyvena dėl galimo dar vieno karo

Rugpjūčio mėnesį joniškiečiui karo veteranui Kaziui Kazimieraičiui sukaks šimtas metų. Senolis rytą pradeda įsijungdamas radiją, kad išgirstų pernakt pasaulyje ir šalyje įvykusias naujienas. Ukrainos įvykius atidžiai stebintis garbaus amžiaus vyras nuogąstauja, kad nekiltų Trečias pasaulinis karas.

„Jei visos Vakarų valstybės kris ant V. Putino, gal ir sustabdys, bet jei ne, jis tik pirmyn eis“, – įsitikinęs senolis.

Rūpestis – vištos ir daržiukas

Be politikos senolis turi ir ūkio rūpesčių. Kasdien skuba į lauką palesinti vištaičių pulko. Laiko jų 12, kaimynė, pamačiusi tokį būrį, padovanojo ir gaidį.

Senukas, vaikštantis su lazdute, kurią juokaudamas vadina „trečia koja“, darže apsieina ir be jos. Atramą atstoja kastuvas. Juo neskubėdamas, pasidalindamas sklypą į kelias dalis, žemę pats ir sukasa. Tik sėti jam sunku, nes prasčiau akys rodo, tad sėklas į vagas suberia sūnėnas.

Ir į katilinę rūsyje per langelį malkų primeta. Prieš porą metų dar pats malkas sukapodavo ir sukraudavo.

Į pensiją išėjo 70-ies

Garbaus amžiaus vyriškis, šelmiškai žvilgtelėjęs per petį, sako, kad jis niekada nebuvo „sugriuvęs“. Pensijoje būdamas Šiaulių geležinkelio ruože dirbo iki 70 metų. Tarnavo ir darbininku, ir iešmininku, ir vagonų prižiūrėtoju.

Tekdavo bėgius taisyti, vagonus remontuoti, iešmus kapoti.

O pirmus sunkius darbus jam teko atlikti dar visai vaikui. Tėvas mirė, kai Kaziui sukako 8-eri. Keturių vaikų šeimoje jis buvo antras pagal amžių po trejais metais vyresnės sesers, taigi, didžiausias vyras, kuriam teko imtis šeimininko pareigų.

Į frontą išvarė su šautuvu

Gal Kazys Kazimieraitis visą gyvenimą būtų praleidęs dirbdamas žemę ir iš jos duoną pelnydamas, jei ne Antrasis pasaulinis karas.

Dar 1934–1935 metais jis buvo tarnavęs tarpukario Lietuvos kariuomenėje, o prasidėjus karo mėsmalei teko kautis sovietų armijos daliniuose.

Prasidėjus mobilizacijai, gavęs šaukimą Kazys kitą rytą ketino nuvykti prisistatyti į štabą. Bet jau tą patį vakarą namuose pasirodė rusų kareivis, kuris prieš nustebusį jaunąjį ūkininką, šėrusį arklius, atkišo automatą: „Ruki v vierch“ („Rankas aukštyn“ – aut. past.) ir išvarė į Joniškį.

Suvarytieji naktį praleido rūsyje netoli Sabačiūnų kaimo, o rytą – kartu su kitais, tik ką prisistačiusiais vyrais, tarp kurių buvo ir Kazimiero brolis Jonas, pėsčiomis iš Joniškio išėjo į Radviliškį. Kazys mena, kad sesuo ir mama pakeliui palydėjo, įdavė lauknešėlį. Daugiau nė žinelės iš jų neturėjo, kol pasibaigus karui buvo išleistas namo.

Du kartus sužeistas

Kare Kazys Kazimieraitis du kartus buvo sužeistas, bet abu kartus lengvai. Pirmą sykį nė pats nejuto, tik draugai parodė, kad per sprandą kraujas bėga. Antrą kartą, jau vaduojant Kaliningradą, skeveldra kliudė kairę ranką.

Pergalę karys sutiko ligoninėje. Gulėdamas lovoje išgirdo lauke šaudant ir šaukiant: „Končalas vojna!“ („Baigėsi karas!“ – aut. past.).

Tačiau į namus jis buvo išleistas tik 1945-ųjų lapkritį. Iki tol tarnavo sargyboje, prižiūrėjo, kad gydytojai iš vaistinės ar ligoninės neišsineštų į namus vaistų.

Kartą daktarės išeidamos jam įdavė tabako. Prisistatęs karininkas ėmė reikalauti pasiaiškinti, už ką kyšį gavęs.

Baisūs vaizdai išlieka atminty

Karo veteranas nei karo, nei sovietų neromantizuoja, nors ir buvo apdovanotas medaliais už Kionigsbergo (Kaliningrado) išvadavimą, pergalę prieš Vokietiją.

„Eidavome per degančius sugriautus miestus. Matėme liepsnose skęstančius negyvų žmonių kūnus. Baisus vaizdas, – sako jis. – Bet buvo toks laikas, kai turėjai eiti pirmyn arba būsi pats sunaikintas.“

K. Kazimieraičio gyvenimas liudija istorijos prieštaringumą. Sovietų armijos gretose kovęsis vyras galėjo lengvai papulti tarp vadinamųjų „liaudies priešų“ ir gyvuliniuose vagonuose su artimaisiais išdardėti į Sibirą. 60 hektarų ūkio tam pakako. Šeima buvo įtraukta į vežamųjų sąrašus. Tačiau kiti geri pažįstami pagelbėjo, užtarė žodį, butelį nunešė, ir Kazimieraičių pavardės tarp būsimų tremtinių neliko.

Autorės nuotr.

RŪPESTIS: 99-erių metų Kazys Kazimieraitis rūpinasi 12 vištų pulkeliu, pats kasdien jas lesina.

SVEIKATA: 99-erių karo veteranas Kazys Kazimieraitis pats šiemet susikasė daržiukus prie savo namų.

NUOGĄSTAVIMAS: Ukrainos įvykius atidžiai stebintis karoveteranas Kazys Kazimieraitis nuogąstauja, kad nekiltų Trečias pasaulinis karas.