Dvilypis valdiškas dosnumas

Ne ma­žiau ge­ras žmo­gus trokš­ta bū­ti ir me­ras, tad sa­vo sek­re­to­ria­to 7 dar­buo­to­jams iš­da­li­jo per 2 tūks­tan­čius eu­rų. Tie­sa, Sa­vi­val­dy­bės struk­tū­ro­je me­ro pa­ta­rė­jas Ar­nas Il­gaus­kas įra­šy­tas du kar­tus, dar kaip ei­nan­tis Ta­ry­bos sek­re­to­riaus pa­rei­gas. Gal jam me­ras ir pre­mi­jas dvi sky­rė?

Kai pa­klau­sė­me Sa­vi­val­dy­bė­je, už ką val­di­nin­kai ap­do­va­no­ti pre­mi­jo­mis, ga­vo­me at­sa­ky­mą: dar­buo­to­jui, dir­ban­čiam sa­vi­val­dy­bė­je 6 ir dau­giau mė­ne­sių, skir­ta 340 eu­rų iš­mo­ka, dir­bu­siam nuo 3 ik 6 mė­ne­sių – 170 eu­rų, dir­bu­siam ma­žiau kaip 3 mė­ne­sius – 90 eu­rų neats­kai­čius mo­kes­čių.

Va taip, ne už dar­bą ar jo ko­ky­bę, o tie­siog už sun­kiai iš­dirb­tus mė­ne­sius.

Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius S. Šal­kaus­kio gim­na­zi­jai skir­ta­me raš­te su­ra­šė, kad va­ly­to­joms, vir­tu­vės, raš­ti­nės dar­buo­to­joms, ūkio dar­bi­nin­kams pre­mi­jos iš­mo­kė­tos ne­tei­sė­tai, nes di­rek­to­rės įsa­ky­me pa­ra­šy­ta, kad jos skir­tos už ge­rus 2018 me­tų gim­na­zi­jos dar­bo re­zul­ta­tus. Pre­mi­ją dar­buo­to­jams ga­li­ma skir­ti tik at­li­kus vien­kar­ti­nes ypač svar­bias įstai­gos veik­lai už­duo­tis ar­ba kar­tą per me­tus la­bai ge­rai įver­ti­nus biu­dže­ti­nės įstai­gos dar­buo­to­jo praė­ju­sių ka­len­do­ri­nių me­tų veik­lą. Ir nie­kaip ki­taip. Su­si­ti­ki­me, kur me­ras šo­ko­la­di­niais pe­liu­kais ap­da­li­jo pre­mi­jas grą­ži­nu­sius gim­na­zi­jos dar­buo­to­jus, A. Vi­soc­kas guo­dė­si, kaip sun­ku su­gal­vo­ti, už ką va­ly­to­jai ga­li­ma skir­ti pre­mi­ją. Už­tat už ką val­di­nin­kui skir­ti pre­mi­ją, net gal­vos su­kti ne­rei­kia. Mat įsta­ty­mas ki­tas. Li­ko pi­ni­gų mo­kos fon­de – iš­da­li­jai ir ra­mu.

O ir kaip ne­liks, jei pri­trū­kai – Ta­ry­ba ir vėl skirs. Juk Ta­ry­ba sa­va, o ką ten opo­zi­ci­ja py­pau­ja, ga­li­ma ir dė­me­sio ne­kreip­ti. Štai va­sa­ros vi­du­ry­je dar­bo už­mo­kes­čio fon­dą pa­pil­dė 15 tūks­tan­čių eu­rų.

A. Vi­soc­kas ta­me pa­čia­me su­si­ti­ki­me dar­buo­to­jus svei­ki­no su jų "aukš­to­mis ver­ty­bė­mis". O ar ne­bū­tų pra­smin­ga me­rui tas pa­čias aukš­tas ver­ty­bes pa­si­ma­tuo­ti ir sau?

Pri­min­si­me, kad ka­tast­ro­fiš­kai ki­tų me­tų biu­dže­te lė­šų sto­ko­jan­ti Šiau­lių sa­vi­val­dy­bė tau­po. Spjo­vu­si į pa­čių priim­tą komp­ro­mi­są su vi­suo­me­ne, aso­cia­lius be­na­mius nu­spren­dė įkur­din­ti mies­to cent­ro gy­ve­na­ma­ja­me ra­jo­ne, nes taip esą su­tau­pys ke­lis šim­tus tūks­tan­čių eu­rų. Ar tik­rai vi­sur tau­po­te, po­nai!?

Me­ras ne taip se­niai aiš­ki­no, kad biu­dže­ti­nės įstai­gos ne­tu­ri iki me­tų ga­lo iš­leis­ti vi­sus su­tau­py­tus pi­ni­gus. Jų ver­kiant pri­reiks ki­tais me­tais. O kaip su pa­čių pa­vyz­džiu?

Ci­niš­kai at­ro­do Sa­vi­val­dy­bės va­dų žings­nis pa­ma­lo­nin­ti Sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jus pre­mi­jo­mis ką tik nu­skam­bė­ju­sia­me skan­da­le su S. Šal­kaus­kio gim­na­zi­jos žmo­nė­mis. Tūks­tan­ti­nes al­gas gau­nan­tiems mies­to va­do­vams, ma­tyt, sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, ką reiš­kia nė 400 eu­rų neuž­dir­ban­tiems žmo­nėms grą­žin­ti tris mė­ne­sius iš ei­lės po 70–80 eu­rų at­gal mo­kyk­lai. Ką jiems po to rei­kia val­gy­ti, kaip iš­lai­ky­ti na­mus, ap­reng­ti vai­kus... Me­ras džiū­ga­vo, kad su­si­ti­ki­me po di­rek­to­rės iš­pra­šy­tos vie­nos dar­buo­to­jos kal­bos, vi­si ki­ti, jo pa­pra­šy­ti, pri­ta­ria­mai pa­plo­jo. O pa­ban­dyk ne­plo­ti! Lik­si ir be tų 400 eu­rų.

A. Vi­soc­kas ta­me pa­čia­me su­si­ti­ki­me dar­buo­to­jus svei­ki­no su jų "aukš­to­mis ver­ty­bė­mis". O ar ne­bū­tų pra­smin­ga me­rui tas pa­čias aukš­tas ver­ty­bes pa­si­ma­tuo­ti ir sau? Pa­vyz­džiui, už įsta­ty­mus pa­žei­džian­čius sa­vo po­tvar­kius, ku­riais ke­lis­kart iš pa­rei­gų at­lei­do bu­vu­sį plau­ki­mo mo­kyk­los "Del­fi­nas" di­rek­to­rių, iš sa­vo pi­ni­gi­nės grą­žin­ti pri­teis­tus de­šim­tis tūks­tan­čių eu­rų at­gal į Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tą.

V. Ku­dir­kos pro­gim­na­zi­jos di­rek­to­rius pa­ts priė­mė spren­di­mą at­si­sa­ky­ti mė­ne­sio at­ly­gi­ni­mo, kad pa­ten­kin­tų mies­to val­džią, rei­ka­lau­jan­čią grą­žin­ti į biu­dže­tą per­nykš­tes dar­buo­to­jų pre­mi­jas. Ta­čiau už šį ne­sa­va­nau­diš­ką žings­nį pro­gim­na­zi­jos va­do­vui me­ras iš­kil­min­gai šo­ko­la­di­nio pe­liu­ko neį­tei­kė. Ma­tyt, la­bai jau akis de­gi­no šis mo­kyk­los va­do­vo žings­nis.

Ar­tė­ja šven­tos Ka­lė­dos. Šei­mos su­sės prie šven­ti­nių sta­lų. Kas juos pa­si­puoš šo­ko­la­di­niais pe­liu­kais, o kas nu­si­kraus pra­ban­gio­mis gė­ry­bė­mis. Siū­ly­tu­me ir mies­to va­do­vams per šven­tę prie­šais sa­ve pa­si­dė­ti po į žmo­nių ge­ru­mą iš­mai­ny­tą sa­vo šo­ko­la­di­nį pe­liu­ką. Gal jis pri­min­tų, ko­kie ap­gai­lė­ti­ni kar­tais bū­na jų priim­ti spren­di­mai.