Arogancijos "demokratija"

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Šiau­lių val­džios vy­rai vis daž­niau de­monst­ruo­ja sa­vi­tą de­mok­ra­ti­jos su­vo­ki­mą.
Mies­to Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius An­ta­nas Bar­tu­lis vien­val­diš­kai už­drau­dė žem­dir­biams su­reng­ti pro­tes­to ak­ci­ją Šiau­liuo­se, prie ra­jo­no Sa­vi­val­dy­bės.
Sa­ko­ma, jog net Šiau­lių ra­jo­no me­ro pra­šy­mas ne­pa­dė­jo. Mies­to di­rek­to­rius nu­spren­dė ir taš­kas.

Ar­gu­men­tas "ge­le­ži­nis": mies­tas nie­kaip ne­su­si­jęs su žem­dir­bių rei­ka­lais. Ir pa­siun­tė žem­dir­bius to­liau nuo Šiau­lių – te­gu va­žiuo­ja su sa­vo trak­to­riais prie Sei­mo pro­tes­tuo­ti.

Šiau­liai vie­nin­te­liai iš mies­tų at­su­ko nu­ga­rą žem­dir­biams. Ga­li­ma su­tik­ti ar ne­su­tik­ti su jų rei­ka­la­vi­mais, bet lei­di­mo pro­tes­to ak­ci­jai jie pra­šė pa­gal Su­si­rin­ki­mų įsta­ty­mą ir kons­ti­tu­ci­nę tei­sę lais­vai reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę.

Žem­dir­biai vis tiek va­žia­vo Šiau­lių gat­vė­mis ir va­žia­vo su pla­ka­tais "Lie­tu­va, ta­vo kai­mas mirš­ta".

Bet Šiau­lių po­nai, ma­tyt, ma­no, jog duo­na, pie­nas ir mė­sy­tė "au­ga" pre­ky­bos cent­ruo­se?

Aro­gan­ci­ja lie­ja­si per kraš­tus, kai ran­ko­se yra val­džia ir spren­di­mų tei­sė. Ji de­monst­ruo­ja­ma ir mies­tie­čių at­žvil­giu. Tuš­čiai pro­tes­tuo­ja šiau­lie­čiai dėl svei­kų me­džių ma­si­nės pjū­ties ar tur­gaus pri­va­ti­za­vi­mo, ar nak­vy­nės na­mų kil­no­ji­mo.

Ži­no, kaip tu­ri bū­ti tik tie, kas yra val­džio­je. Ne­ven­gia ir ci­niz­mo.

Feis­bu­ke dis­ku­tuo­ja­ma, ką reiš­kia gy­ven­ti be vi­zi­jos to­kiam mies­tui, kaip Šiau­liai? Val­dan­čių­jų koa­li­ci­jos at­sto­vas, mies­to Ta­ry­bos na­rys Eduar­das Bi­vai­nis svars­to: "Koks jau tas toks? Kad kiek virš 100 000 gy­ven­to­jų? Tai anoks čia nuo­pel­nas. Kad 1236 me­tais kaž­ką nu­ga­lė­jo? Tai jau yra vie­ni, ku­rie vis dar ka­riau­ja ir džiau­gia­si per­ga­le ant­ram pa­sau­li­niam."

Po­li­ti­kas reiš­kia nuo­mo­nę ir dėl par­ko me­džių kir­ti­mų: "Kad kaž­kas kaž­ko­kiam me­de­liui "su­tei­kė var­dą" dar ne­da­ro jo pa­vel­di­mu. Kiek emo­ci­jų bu­vo dėl tų pel­kė­je so­din­tų ber­žų, o kuo jei ver­tin­gi? Tuo kad so­di­no Mo­ky­to­jų se­mi­na­ri­jos dar­buo­to­jai? Pa­gal­vo­kit, o ko­kia pro­ga juos 1948 me­tais so­di­no?"

Ne­ži­nau, ko­kia pro­ga so­di­no, bet ži­nau, kad tą pel­kę šiau­lie­čiai va­di­no Ša­pi­ro pie­vo­mis. Ne­bū­tų po ka­ro jos ap­so­di­nę, mies­tas par­ko ne­tu­rė­tų.

De­mok­ra­ti­ja su­si­rū­pi­nę val­dan­tie­ji pa­skel­bė plė­to­jan­tys "da­ly­vau­ja­mą­ją de­mok­ra­ti­ją". Kvie­čia reikš­ti nuo­mo­nes dėl Sa­vi­val­dy­bės biu­dže­to ir ki­tų mies­to rei­ka­lų. Esą rea­guos.

Tuo me­tu mies­tie­tis ne­gau­na iš Sa­vi­val­dy­bės žmo­niš­ko at­sa­ky­mo į pa­pras­tą klau­si­mą, kur de­da­mas mies­to tur­tas – ma­siš­kai pjau­na­mų me­džių me­die­na?

Gam­tos pa­vel­do ir kul­tū­ros klu­bo "Au­ku­ras" na­rys į šį klau­si­mą at­sa­ky­mo lau­kė 20 die­nų. Per jas Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius iš­spau­dė tik vie­ną sa­ki­nį: "Pa­gal su­tar­tį su­ren­ka ir uti­li­zuo­ja ...sta­ty­bos dar­bų ran­go­vas."

Sa­vi­val­dy­bė­je pri­si­gy­ven­ta iki to, kad net Ta­ry­bos na­riai ne­be­ga­li su­ži­no­ti, kas vyks­ta.

Net Ta­ry­bos Kont­ro­lės ko­mi­te­tą, su­si­do­mė­ju­sį, kur lei­džia­mi biu­dže­to pi­ni­giai, ima­si mo­ky­ti Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius A. Bar­tu­lis. Raš­tą su­ra­šė ko­mi­te­to pir­mi­nin­kui, kad esą ne­tin­ka­mai dar­bą or­ga­ni­zuo­ja, kad ki­ša­si į Ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­bą.

Įdo­miau­sia, kad tie­siog juo­du ant bal­to pa­ra­šė, jog "ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jai (...) be Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus įga­lio­ji­mų ne­tu­ri kom­pen­ten­ci­jos teik­ti paaiš­ki­ni­mus ar pri­sta­ty­ti Ad­mi­nist­ra­ci­jos po­zi­ci­ją ko­mi­te­to po­sė­dy­je".

Štai taip, Sa­vi­val­dy­bė­je krū­vos sky­rių ve­dė­jų, spe­cia­lis­tų, de­par­ta­men­tų va­do­vai, bet vie­nin­te­lis kom­pe­ten­tin­gas ir iš­min­tin­gas yra tik di­rek­to­rius. O ge­riau­siai į jį ir po­li­ti­kams kreip­tis raš­tu – at­sa­kys per 20 die­nų.

Nie­ka­da nė­ra bu­vę mies­to Ta­ry­bos na­rių strei­kų. Bet kai į juos vi­siš­kai šluos­to­ma­si ko­jas, ko­dėl po­li­ti­kams iš mo­ky­to­jų ne­pa­si­mo­ky­ti? Su­reng­tų bent įspė­ja­mą­jį strei­ką prieš to­kią val­dan­čių­jų aro­gan­ci­ją.

Aro­gan­ci­ja lie­ja­si per kraš­tus, kai ran­ko­se yra val­džia ir spren­di­mų tei­sė. Ji de­monst­ruo­ja­ma ir mies­tie­čių at­žvil­giu.