2019-ieji – profsąjungų suaktyvėjimo metai

Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Politologas Lauras Bielinis.
2019 metai – profesinių sąjungų suaktyvėjimo laikotarpis. Prieš 2020 metų biudžeto priėmimą profsąjungos, reikalaudamos didesnių atlyginimų bei palankesnių darbo sąlygų, organizavo streikus, protesto akcijas. Aktyviausi šiais metais buvo mokytojai, savo pavyzdžiu galėję paskatinti sekti ir kitas profsąjungas: dėstytojus, statutinius pareigūnus, ūkininkus, vežėjus, kalėjimų medikus, advokatus. Visgi, nepaisant profesinių sąjungų pastangų, tik dalies jų reikalavimai buvo patenkinti.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Lauras Bielinis įsitikinęs, kad pagrindinė profesinių sąjungų suaktyvėjimo priežastis yra valdančiųjų inicijuoti pokyčiai, sukėlę daugumos dirbančiųjų nepasitenkinimą.

„Esminė priežastis – pokyčiai, kuriuos organizavo valdantieji, pokyčiai, kurie nepatenkino daugumos įvairiausių sričių dirbančiųjų. Profsąjungos pademonstravo, kad jos iš tikrųjų pradeda veikti kaip Vakarų profsąjungos, o ne tarybinės, kurios organizuodavo tik šventes ir keliones į pajūrį. Profsąjungos atsiliepė į dirbančiųjų lūkesčius, todėl ir pamatėme jų aktyvumą. Tai yra džiugu“, – pastaruoju metu suaktyvėjusiomis profsąjungomis džiaugėsi L. Bielinis.

Pasak L. Bielinio, neabejotinai aktyviausios šiais metais – mokytojų profsąjungos, paskatinusios ir kitas profsąjungas aktyviau reikšti savo interesus.

„Švietimo darbuotojų profsąjungos, turiu omenyje mokytojų profsąjungas, iš tikrųjų labai aktyvios. Jų aktyvumas ir siekis rimtai atstovauti mokytojų interesams ir kovoti dėl jų demonstruoja, kad profsąjungos išties turi galios ir profsąjungų raumenys auga. Kitos profsąjungos savotiškai sekė paskui mokytojų profsąjungų sukeltas bangas“, – aiškino profesorius.

Politologas įsitikinęs, kad ir ateinančiais 2020 metais profsąjungų aktyvumas nesumažės, nes, akcentavo jis, darbuotojai pradeda suvokti, kad narystė profsąjungose gali padėti pasiekti palankesnių rezultatų.

„Manau, kad profsąjungų aktyvumas nesumažės, nes darbuotojai ima suvokti, jog buvimas profsąjungoje išties duoda rezultatą. Nesakyčiau, kad maksimalų rezultatą, bet prasideda derybos, nuolaidos, o tai jau yra gerai. Nenorėkime, kad vieni būtų absoliutūs laimėtojai, o kiti – pralaimėtojai. Ir viena, ir kita pusė turi savo interesus, savo supratimą apie ribas, kurias gali peržengti, o kurių – ne. Būtent todėl profsąjungų veikla privertė įvairių sričių darbdavius ieškoti dialogo ir derėtis realiai, o ne dėl vaizdo“, – teigė L. Bielinis.

Mokytojų profsąjungų pozicijos dėl kolektyvinės sutarties išsiskyrė

Gruodžio pradžioje Vyriausybė ir mokytojų profsąjungos pasirašė kolektyvinę sutartį, 2020 metais numatančią mokytojų, ikimokyklinio ugdymo specialistų ir dėstytojų atlyginimų kilimą.

Kolektyvinę sutartį pasirašė Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“.

Profesinės sąjungos reikalavo, kad būtų vykdomi šių metų vasarą parengto 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinės sutarties pakeitimo projekto sutarimai: sulyginti bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų koeficientus, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. didinti mokytojų pareiginės algos koeficientus 10 proc., nuo 2020 m. kasmet 10 proc. kelti dėstytojų ir mokslo darbuotojų darbo užmokestį.

Visgi visų mokytojų profsąjungų interesų nepavyko patenkinti – kolektyvinės sutarties nepasirašė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Pasak LŠDPS vadovo Andriaus Navicko, būtina, kad Seimas patvirtintų Vyriausybės strategiją, numatančią mokytojų atlyginimų kilimą, ir keisti etatinio apmokėjimo sistemą. LŠDPS pirmininko teigimu, derybos dėl kolektyvinės sutarties yra nukeltos į kitus metus.


Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algis Krupavičius.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius politologas Algis Krupavičius įsitikinęs, kad, nepaisant mokytojų profsąjungų nuomonių išsiskyrimo dėl Kolektyvinės sutarties pasirašymo, būtent mokytojų profesinė grupė buvo viena aktyviausiai ginančių savo teises.

„Šiemet atsitiko taip, kad vienos profesinės sąjungos manė, jog susitarimas su Vyriausybe yra tinkamas ir vertas būti paremtas, o kita profsąjunga teigė, kad ne. Taigi nuomonių išsiskyrimas tarp mokytojų profsąjungų tikrai egzistuoja, bet tai nepaneigia fakto, kad mokytojai yra ta profesinė grupė, kuri tikrai aktyviai bando ginti savo teises“, – Eltai teigė A. Krupavičius.

Prie streikuojančių mokytojų profsąjungų prisijungė ir susivieniję akademikai

Gaunamais atlyginimais nepatenkintų mokytojų streikas galėjo paskatinti ir aukštųjų mokyklų dėstytojus nelikti nuošalyje bei organizuoti protesto akcijas.

Pasak A. Krupavičiaus, nors Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas (LAMPSS) neorganizavo protestų, tačiau rėmė visas universitetuose vykstančias protesto akcijas.

„LAMPSS nebuvo tų protestų iniciatorius ar organizatorius, bet rėmė visus universitetuose vykstančius protestus. (...) LAMPSS vadovybė ieškojo kompromisų: bandė tartis su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, su Vyriausybe. Sakyčiau, kad šiais metais susitarime su Vyriausybe tikrai yra nemažai išlygų padaryta būtent aukštųjų mokyklų dėstytojams, kurie yra profesinių sąjungų nariai“, – sakė politologas. Visgi, pasak profesoriaus, LAMPSS galėtų vieningiau atstovauti visų aukštųjų mokyklų balsui.

„LAMPSS bando būti aktyvus, bet kartu ieško kompromisų su valdžia, tai tokia taktika, kuri buvo pasirinkta prieš kelerius metus, toliau tęsiama. Sakyčiau, kad LAMPSS galėtų būti vieningesnis visų aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų balsas, bet teisybės dėlei reikia pasakyti, kad profesinės sąjungos atskirose aukštosiose mokyklose yra labai netolygios. Vienose profesinės sąjungos yra stipresnės, kitose ganėtinai silpnos, taigi tas paveikslas yra prieštaringas“, – įžvalgomis dalinosi A. Krupavičius.

Lapkričio mėnesį įvykių epicentre atsidūrė Vilniaus universitetas (VU), Vinco Kudirkos aikštėje organizavęs protesto akciją „Diplomas už ačių“. Protesto metu VU rektorius Artūras Žukauskas visiems, palaikantiems akademinę bendruomenę, diplomus įteikė už ačiū. Pasak rektoriaus, akcija buvo siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad aukštasis mokslas, generuojantis milžinišką grąžą valstybei, yra virtęs paskutiniu šalies prioritetu. VU bendruomenė protesto metu reikalavo kelti dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimus.

Praėjus kelioms dienoms solidarizavosi ir Kauno technologijos universitetas (KTU), pratęsdamas VU organizuotą akciją. KTU mokslininkai akcijos metu visiems palaikantiems iniciatyvą dalino Kauno „Daktarų“ diplomus.

Visgi organizuotos protesto akcijos norimų rezultatų nepadėjo pasiekti – Vyriausybė nepatenkino akademinės bendruomenės reikalavimų. Tai paskatino gruodžio 5-6 dienomis VU akademinę bendruomenę pirmą kartą universiteto istorijoje savo valia laikinai sustabdyti veiklą. Vis dėlto net ir po šio akademinės bendruomenės žingsnio švietimo sektorius reikalaujamo finansavimo negavo.

Kelios dešimtys politologų iš skirtingų Lietuvos aukštųjų mokyklų pasirašė ir peticiją, reikalaudami, kad Vyriausybė laikytųsi savo pažado padidinti akademinio personalo atlyginimus 10 proc., iš 2020 metų valstybės biudžeto skirtų lėšas neakademinio personalo atlyginimų didinimui bei skatinamųjų stipendijų studentams kėlimui. Peticija taip pat buvo siekiama tvarios mokslo ir studijų bei mokslinių tyrimų finansavimo strategijos įgyvendinimo pagal Europos Komisijos bei EBPO rekomendacijas ir nuo 2025 metų skirti bent 2 proc. BVP moksliniams tyrimams.

Po Alytaus gaisro ypač suaktyvėjo ugniagesiai ir kiti statutiniai pareigūnai

Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) reikalavimai nuo 2019 m. gruodžio pradžios tapo aktualia viešojo diskurso tema. Po Alytaus gaisro ypač suaktyvėjo ir Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga, Vyriausybę kaltinanti finansinių pažadų nevykdymu. Profsąjunga akcentavo, kad, nepaisant to, jog ugniagesiai gelbėtojai yra visuomenės palankiausiai vertinama institucija, – jų atlyginimai to pasitikėjimo neatspindi.

Nesulaukęs Vyriausybės palaikymo NPPSS Seime organizavo frakcijų seniūnų ir jų atstovų apskritojo stalo diskusiją, kurios metu susitikime dalyvavę Seimo nariai pasirašė pasiūlymą ugniagesiams 2020 metais skirti 9,8 mln. eurų iš valstybės biudžeto.

NPPSS, siekdamas atkreipti dėmesį į statutinių pareigūnų mažus atlyginimus, organizavo įspėjamąjį streiką, kurio metu į orą buvo paleistos konfeti salvės, skirtos politikų laužomiems įsipareigojimams, Vyriausybės melui ir ciniškam bei savanaudiškam politikų naudojimuisi pareigūnais ir jų vardu.

Gruodžio 17 dieną, prieš pat 2020 metų biudžeto priėmimą, NPPSS organizavo dar vieną protesto akciją, kurioje dalyvavo maždaug pusantro šimto statutinių pareigūnų. Šį kartą protestuotojai politikų dėmesį siekė atkreipti signalinių raketų ugnimi. Nepaisant NPPSS pastangų, Seimas pareigūnų reikalavimų nepatvirtino – pritrūko vos vieno parlamentaro balso.

Nepaisant to, po balsavimo kalbėjusi vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė teigė galinti patikinti, kad Nacionalinė sutartis yra įgyvendinta. Po tokio ministrės pasisakymo neslėpdami nepasitenkinimo salę paliko visi posėdį stebėję ugniagesiai. R. Tamašunienė nemažai kritikos sulaukė ir dėl padarytų klaidų, bandant suvaldyti Alytaus gaisrą. Savo ruožtu premjeras Saulius Skvernelis po biudžeto priėmimo paprašė ugniagesių gelbėtojų dar kantriai palaukti algų kilimo.

VDU profesoriaus A. Krupavičiaus teigimu, statutinių pareigūnų profsąjungoms nepavyko pasiekti savo reikalavimų dėl to, kad savo sąlygas pateikė paskutinę minutę, kai valstybės biudžetas iš esmės jau buvo suformuotas.

„Susigriebė prašyti didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų paskutinę minutę. Manau, kad valdžios traukinys buvo iš esmės nuvažiavęs, ir jie veiksmų ėmėsi per vėlai. Tai yra pagrindinė, svarbiausia priežastis, kodėl jiems nepavyko“, – savo nuomonę išsakė A. Krupavičius.

Pasak politologo, jei ugniagesiai savo reikalavimus būtų pateikę anksčiau, greičiausiai kompromisas būtų atrastas.

„Tie, kas garsiai prašė, reikalavo, tai bent iš dalies buvo rasti kompromisai, manau, kad ir ugniagesių atveju būtų rastas kompromisas. Tikrai nebūtų patenkinti visi reikalavimai, bet kažkokia dalis būtų tenkinama sparčiau ir greičiau“, – sakė A. Krupavičius.

NPPSS reikalavo nuo 2020 metų ne mažiau kaip 1 mln. eurų papildomų lėšų skirti Viešojo saugumo tarnybai, 6 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai, 3,5 mln. eurų – Policijos departamentui, 2,8 mln. eurų – aplinkos apsaugos pareigūnų darbo užmokesčiui didinti ir 9,8 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui.

Kalbant apie mokytojų profsąjungas, nepaisant, kad jų yra kelios, jos yra vienos iš aktyviausių profesinių organizacijų Lietuvoje, nes kitos profesinės sąjungos gerokai mažiau matomos viešojoje erdvėje.

 

Komentarai

Svečias    Šeš, 2020-01-04 / 02:10
rasti tikrą meilės rašytoją? meilės rašytojas, kurio darbai parodė rezultatus? Skambinkite / WhatsApp DR SUNNY +2349030731985. išgydyti iš sudaužytos širdies "Aš taip džiaugiuosi, kad mano vyras grįžo po to, kai paliko mane pas kitą moterį" susisiekite su drsunnydsolution1@gmail.com, kad padėtumėte skubiai sugrąžinti savo buvusį meilužį po skyrybų / skyrybų "Po 12 vedybų metų aš ir mano vyras buvo įsitraukęs į vieną ar kitą ginčą, kol galiausiai paliko mane ir persikėlė į Kaliforniją būti su kita moterimi. Jaučiau, kad mano gyvenimas baigėsi ir mano vaikai manė, kad daugiau niekada nebematys savo tėvo. Aš stengiausi būti stiprus tik dėl vaikai, bet aš nesugebėjau suvaldyti skausmų, kurie kankina mano širdį, širdį užliejo skausmai ir skausmai, nes buvau iš tikrųjų įsimylėjęs savo vyrą. Kiekvieną dieną ir naktį galvoju apie jį ir visada linkiu, kad jis galėtų sugrįžti pas mane. tikrai jaudinausi ir man reikėjo pagalbos, todėl ieškojau pagalbos internete ir atėjau į svetainę, kurioje buvo siūloma, kad DR SUNNY galėtų padėti greitai sugrįžti atgal. Taigi, aš jaučiau, kad turėčiau pabandyti jam pabandyti. Aš susisiekiau su juo ir jis man pasakė ką daryti, ir aš tai padariau, tada jis padarė meilės meilės žodį. 11 valandų vėliau, mano vyras tikrai man paskambino ir pasakė, kad labai pasiilgo manęs ir vaikų, Taigi nuostabu !! Taigi jis tą pačią dieną grįžo su didele meile ir džiaugsmu, atsiprašė už savo klaidą ir už skausmą, kurį sukėlė man ir vaikams. Nuo tos dienos mūsų santuoka dabar buvo stipresnė, nei buvo anksčiau, viskas dėkojama DR SUNNY. jis yra toks galingas ir aš nusprendžiau pasidalinti savo istorija internete, kad DR SUNNY yra tikras burtininkas, kuris visada melsiuosi ilgai gyventi, kad padėtų savo vaikams nelaimės metu, jei esate čia ir jums reikia buvusio meilužio. arba greitai išsaugokite savo santuoką. Daugiau neverkite, susisiekite su DR SUNNY dabar. Tai yra jo kontaktinis asmuo, parašykite jam el. Paštu: drsunnydsolution1@gmail.com arba paskambinkite / WhatsApp jam: + 2349030731985, jūsų gerumo niekada nepamiršite. Cindy Wanderly iš JAV.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.