Įprasti receptai gali būti pavojingi

As­pi­ri­nas – iš­ran­kus vais­tas

As­pi­ri­nas kon­ser­vuo­jant dar­žo­ves anks­čiau itin daž­nai bu­vo nau­do­ja­mas tam, kad šios ne­su­rūg­tų, il­giau ne­su­ges­tų, "neiš­šau­tų". Toks re­cep­tas – įpras­ta pra­kti­ka ir šian­dien.

Vais­ti­nin­kė Kris­ti­na Stai­vė pa­ta­ria nau­do­jant to­kį re­cep­tą bū­ti at­sar­giems ir ma­žų ma­žiau­siai per­spė­ti to­kiais agur­kais be­si­vai­ši­nan­čius žmo­nes.

As­pi­ri­nas yra sa­li­ci­la­tas, ku­ris ran­da­mas ir na­tū­ra­liuo­se pro­duk­tuo­se, be to, jis rea­guo­ja su ki­tais vais­ti­niais pre­pa­ra­tais, o tai ga­li kel­ti ri­zi­ką val­gan­čio­jo svei­ka­tai.

"Sa­li­ci­la­tų yra mė­ly­nė­se, obuo­liuo­se, ža­lio­se pa­pri­ko­se ir aly­vuo­gė­se, mig­do­lų ir že­mės rie­šu­tuo­se, taip pat dau­ge­ly­je prie­sko­nių – ait­rio­sio­se pa­pri­ko­se, ci­na­mo­ne, kra­puo­se, rau­do­nė­ly­je, ci­ber­žo­lė­je. Jei­gu žmo­gus aler­giš­kas sa­li­ci­la­tams, rei­kė­tų ne­nus­teb­ti, kad ir su­val­gius agur­kų, į ku­rių ma­ri­na­tą įdė­ta as­pi­ri­no, pa­si­da­rė blo­ga", – sa­ko vais­ti­nin­kė.

As­pi­ri­nas rea­guo­ja su ki­tais pre­pa­ra­tais, to­dėl jo ne­re­ko­men­duo­ja­ma var­to­ti tiems žmo­nėms, ku­rie ser­ga šir­dies, inks­tų, ke­pe­nų li­go­mis, ken­čia nuo už­de­gi­mų ar nau­do­ja krau­ją skys­ti­nan­čius vais­tus, nes as­pi­ri­no do­zė, ku­ri ma­ži­na kre­šė­ji­mą, yra vos 50 mg. As­pi­ri­nas taip pat pa­vo­jin­gas var­to­jant ir ki­tus vais­tus nuo skaus­mo.

Kad bul­vės ne­juo­duo­tų

As­kor­bo rūgš­tis, įpras­tai va­di­na­ma vi­ta­mi­nu C, vir­tu­vės šei­mi­nin­kams pui­kiai pa­si­tar­nau­ja ga­mi­nant tar­kuo­tų bul­vių pa­tie­ka­lus – įdė­jus su­trin­tą vi­ta­mi­no C tab­le­tę, il­giau pa­sto­vė­ję tar­kiai ne­pa­juo­duo­ja. Vais­ti­nin­kė sa­ko, jog šis bū­das, skir­tin­gai nei kal­bant apie as­pi­ri­no nau­do­ji­mą, yra ga­na sau­gus, mat pa­sie­kus aukš­tą tem­pe­ra­tū­rą, mais­te vi­ta­mi­no C ne­lie­ka.

"Vi­ta­mi­nas C, pa­te­kęs į 100 laips­nių tem­pe­ra­tū­rą, sky­la ir iš­si­skai­do, to­dėl bul­vi­nių bly­nų ke­pi­mo ar ce­pe­li­nų vi­ri­mo pro­ce­se, ti­kė­ti­na, kad jo­kios vi­ta­mi­no nau­dos ne­be­lie­ka", – paaiš­ki­na vais­ti­nin­kė.

Net jei vi­ta­mi­ną C su­gal­vo­jo­te dė­ti į pa­tie­ka­lą, ku­rio ne­ver­da­te ar ne­ke­pa­te, šis vi­ta­mi­nas tik pa­stip­rins imu­ni­nę sis­te­mą ir pa­ska­tins ko­la­ge­no ga­my­bą.

Pa­dau­gin­ti šio vi­ta­mi­no, pa­sak vais­ti­nin­kės, ga­na sun­ku, suau­gu­siam žmo­gui per pa­rą ga­li­ma su­var­to­ti 75–90 mg, o per­ša­lus – net iki 2 g. Vis dėl­to pikt­nau­džiau­ti šiuo vi­ta­mi­nu ne­rei­kė­tų, nes pa­dau­gi­nus jis ne­pa­si­ša­li­na iš or­ga­niz­mo, o kau­pia­si inks­tuo­se ir ska­ti­na ak­me­nų su­si­da­ry­mą.

Pa­vo­jin­gas įkvė­pi­mas

At­ro­dy­tų, di­džiau­sią įta­ką or­ga­niz­mui da­ro tai, ką ge­ria­me, val­go­me ir var­to­ja­me į vi­dų, ta­čiau dar vie­na bui­ty­je nau­do­ja­ma prie­mo­nė - amo­nia­kas – ga­li pa­kenk­ti nuo pa­pras­čiau­sio įkvė­pi­mo.

Kiek anks­čiau ši prie­mo­nė bu­vo pir­mo­sios pa­gal­bos vais­ti­nė­lės da­li­mi ir gel­bė­jo gai­vi­nant apal­pu­sius žmo­nes, ta­čiau da­bar gai­vi­ni­mui nau­do­ti amo­nia­ką už­draus­ta. Ir vis dėl­to, jis vis dar nau­do­ja­mas bui­ty­je - lan­gų ar du­šo ka­bi­nų va­ly­mui. Vais­ti­nin­kė per­spė­ja, kad tą rei­kė­tų da­ry­ti itin at­sar­giai.

"Amo­nia­ko kva­pas la­bai ašt­rus, nau­do­jant di­de­lę jo kon­cent­ra­ci­ją ga­li­ma su­dir­gin­ti kvė­pa­vi­mo ta­kus, pra­si­dės čiau­du­lys, ko­su­lys. Kraš­tu­ti­niu at­ve­ju ga­li­ma pa­žeis­ti bron­chus ir net pra­dė­ti dūs­ti", – sa­ko vais­ti­nin­kė.