Naujausios
Žaizdos ir vėl atsivėrė
Vakar į Šiaulių apygardos teismą buvo pakviesti aukos artimieji, konvojus atvežė ir nuteistąjį – jis pageidavo dalyvauti svarstant prašymą.
Vyras atrodė ramus, neslėpė savo veido fotografuojamas, nesiblaškė, ramiai sėdėjo įvestas ir pasodintas stikliniame posėdžių salės užtvare.
Dukters prieš daugiau nei du dešimtmečius netekusi šiaulietė Aldona Žičkienė posėdyje sakė esanti kategoriškai nusiteikusi prieš R. Bružo prašymus. Daugybės gyvenimus sugriovęs žudikas, moters žodžiais, iki šiol taip ir neatsiprašė, neatlygino nei moralinės, nei materialinės žalos.
"Iš jo pusės mes nematome jokio humaniškumo. Kokio humanizmo prašo jis? Ar gali būti toks žmogus naudingas visuomenei? Jis gyvenime nieko nepadarė, dovanojo tik skausmą. Iš ko jis gyventų paleistas į laisvę?", – teismo posėdžio metu kalbėjo skausmo gniuždoma motina.
A. Žičkienė sakė maniusi, kad bėgantis gyvenimas apgydys praradimo žaizdas, bet tai nenutiko. O paskutiniąją savaitę prieš teismą ji išvis nebegali miegoti – žaizdos ėmė vertis iš naujo.
Tiek nužudytos jaunos moters mama, tiek vienas su dviem tada dviejų ir trejų metukų dukrelėmis likęs nužudytosios vyras kreipėsi į teismą prašydami netenkinti R. Bružo prašymo.
"Ir kaip man dukroms reikėtų pasakyti, kad jų mamą nužudęs vyras vaikšto laisvėje...", – virpančiu balsu sakė šiaulietis.
Ar gali būti toks žmogus naudingas visuomenei? Jis gyvenime nieko nepadarė, dovanojo tik skausmą.
Remiasi teisine galimybe
Teisme vakar suteiktas žodis iki gyvos galvos nuteistam R. Bružui.
"Suvokiu, ką padariau ir labai dėl to gailiuosi. Tai, ką padariau, nežmoniška. Labai atsiprašau už tai. Atsiprašau, bet atleidimo neprašau, nes suprantu, kad atleidimas neįmanomas. Šitiek metų atsėdėjęs už grotų, suprantu, kad ne tik nužudžiau niekuo nekaltą žmogų, bet ir sugrioviau daugybės aplinkinių gyvenimus, net tik tos moters, bet ir savo artimųjų. Tačiau šiandien aš esu čia, nes yra ne tik jausminiai dalykai, bet ir teisinės galimybės, todėl prašau tenkinti mano prašymą", – sakė žudikas.
Vyras skundėsi prasta sveikata. Teigė kalėdamas patyręs širdies infarktą, dvi širdies operacijas. Netrukus esą turėtų būti atlikta ir dar viena operacija.
Anot kalinio, net ir įstatymo numatyta galimybė kalėjimo iki gyvos bausmę pakeisti terminuota 5-10 metų laisvės atėmimo bausmė jam būtų bausmė iki jo gyvenimo galo.
Prašė atsižvelgti į nukentėjusiųjų interesus
Teismo posėdyje vakar kalbėjusi prokurorė Jūratė Tamašauskienė prašė atsižvelgti į nukentėjusiųjų interesus ir atmesti nuteistojo prašymą. Juolab kad kalinys, nors ir nebuvo už tai nubaustas, tačiau pernai rugpjūčio 13 dieną padarė pažeidimą.
Be to, šiemet buvo atliktas R. Bružo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika.
Teisme Šiaulių tardymo izoliatoriui atstovavęs Resocializacijos skyriaus specialistas Tomas Slabys informavo, kad nuteistasis į uždaromo Lukiškių kalėjimo į Šiaulių tardymo izoliatorių atvežtas tik šiemet balandį, tad vertinant R. Bružą daugiausiai remiamasi jo asmens byloje pateiktais duomenimis iš Lukiškių.
Anot T. Slabio, R. Bružas nėra baustas už pažeidimus, anksčiau jis pateikė kelis malonės prašymus, bet malonės nesulaukė, gailisi dėl to, ką padarė, bandė socializuotis.
Mažesnį nei vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, T. Slabio aiškinimu, įtakojo R. Bružo kriminalinė praeitis ir pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas.
Jei Šiaulių apygardos teismas šiandien apsispręstų sušvelninti R. Bružui paskirtą bausmę, į laisvę jis iš karto neišeitų. Įstatymas numato, kad sušvelninus bausmę, nuteistieji iki gyvos galvos į laisvę išeina ne iškart, o prasėdėję dar 5–10 metų – tai priklauso nuo teismo sprendimo.
Į teismą dėl bausmės sušvelninimo gali kreiptis tik tie nuteistieji iki gyvos galvos, kurie atitinka nepriekaištingo elgesio, socialinės reabilitacijos plane nurodytų priemonių vykdymo, sumažėjusios nusikalstamumo rizikos, nuteistojo pripažinimo, kad bausmė padarė poveikį jam pačiam kriterijus.
Be to, nuteistasis iki gyvos galvos privalo būti atlyginęs bent dalį teismo priteistos sumos už nukentėjusiesiems padarytą turtinę ir moralinę žalą.
Sulaikytas medyje
R. Bružo biografija turtinga kriminaline praeitimi. Pirmąsyk septynerių metų laisvės atėmimo bausme teistas ankstyvoje jaunystėje už apiplėšimą, kurio metu vos nepasmaugė žmogaus.
Grįžęs į laisvę vyras vedė, įsidarbino geležinkelyje mašinisto padėjėju. Tačiau pradėjo gerti, smurtavo prieš žmoną, prarado darbą.
1994 metų pradžioje praradęs šeimą, R. Bružas liko be namų. Įniko į vagystes. Vogė metalą, gyvulius, grūdus.
1994-aisiais birželį atvyko į Šiaulius. Laikraštyje aptiko skelbimą apie superkamą spalvotąjį metalą. Sugalvojo, kai nusivilioti supirkėją į mišką, jį nužudyti ir pagrobti pinigus.
Atvykęs į supirkėjo butą, R. Bružas pamelavo turintis parduoti vario. Supirkėjo namuose nebuvo, tad metalo nuvažiuoti į R. Bružo paminėtą sodybą už Šiaulių sutiko jo 22 metų žmona.
Nuvykus į mišką, R. Bružas šiaulietę ėmė smaugti, užmetęs virvę ant kaklo ir sukdamas užkištus pagaliukus.
Moteriai mirus, iš jos pagrobė 700 dolerių, du auksinius žiedus, laikrodį ir spruko. Nusikaltimą žudikas planavo kartu su bendrininku, tačiau pastarasis į sutartą vietą miške atėjo, kai šiaulietė jau buvo nužudyta.
Su pagrobtais pinigais žudikas nuvažiavo į Palangą, ten lėbavo. Sužinojęs, jog jo ieško policija, ėmė slapstytis.
Moters kūnas, paskelbus jos paiešką, buvo rastas melioracijos griovyje, netoliese stovėjo ir šeimos automobilis "VAZ".
Ištaškęs pinigus, vieną naktį R. Bružas atsirado prie buvusios žmonos namų durų, prašė jam padėti.
R. Bružą pareigūnai surado miške. Jis buvo įlipęs į medį, užsinėręs virvę ant kaklo, grasino pasikarsiąs, jei jį bus bandoma sulaikyti.
Sulaikytas ir vėliau teisiamas žudikas kaltę neigė, tikindamas, kad nusikaltimą įvykdė ne jis, o kažkoks nepažįstamas vyras.
Tačiau Šiaulių apygardos teismui įrodymų ir bendrininko, kuris kartu su R. Bružu buvo sutaręs įvykdyti apiplėšimą liudijimo, visiškai pakako. Vyrui buvo skirta mirties bausmę sušaudant. Vėliau ši bausmė buvo pakeista į įkalinimą iki gyvos galvos.
Kalėjime vyras nesėdėjo nuleidęs rankų – nusprendė siekti aukštojo mokslo ir net studijavo Vilniaus pedagoginio universiteto Pedagogikos–psichologijos fakultete. Tačiau studijų taip ir nebaigė, esą dėl suprastėjusios sveikatos.
Sėdėdamas kalėjime savarankiškai mokėsi anglų ir švedų kalbų, naudodamas kompiuterį, kurį jam padovanojo Lukiškėse apsilankiusi Švedijos karalienė Silvija. Užsiėmė kompiuterinių programų kūrimu.