Naujausios
Sumanymas prigijo
Naujojoje jaunimo laisvalaikio erdvėje, įrengtoje parko sveikatingumo trasos gale, pastatytos žiedinės formos medinės sūpynės – norintieji praleisti laiką čia galės susėsti ratu ir suptis, bendrauti.
Visai šalia naujosios erdvės įrengta keliasdešimties metrų ilgumo Meškučių alėja – savotiškas Meškuičių miestelio simbolis. Vienoje šios alėjos pusėje – rudenėjantis beržynėlis, o kitoje – keliolika nedidelių salelių, kuriose jau stovi arba bus pastatytos ąžuolinės žmogaus didumo meškos.
Bendruomenės pirmininkė R. Domarkienė pasakoja, kad pirmos trys rudosios – Pakruojo rajono skulptorių darbai – į alėją atkeliavo 2020 metais, įgyvendinant projektą „Meškuičių parke – Meškučių alėja“.
Šiemet, spalio pradžioje, parko alėja pasipildė ir dar dviem pusantro metro aukščio medinėmis meškų skulptūromis, skirtomis Lietuvos krepšinio šimtmečiui paminėti.
Kiekviena rudoji – išskirtinė: su krepšinio kamuoliu, su nugalėtojo taure, susigūžusi, besišypsanti, su meškiuku arba su paslaptimi.
R. Domarkienės žodžiais, meškų kūrėjams buvo suteikta daug kūrybinės laisvės – kiekvienas skulptorius galėjo apsispręsti, kaip atrodys jo kūrinys.
Vadovė viliasi, kad kol kas tuščias saleles pavyks užpildyti per kelerius artimiausius metus, o tada Meškučių alėja virs jau tikrų tikriausiu meškų miesteliu. Ir neatsitiktinai, juk toks yra miestelio pavadinimas, o jo vėliavoje puikuojasi didžiulė lepečkojė.
Viskas kažkada įvyko savaime. Vietinis tautodailininkas Saulius Pocius prieš gerą dešimtmetį Meškuičių miestelio parkui padovanojo pirmą iš ąžuolo išdrožtą mešką – ji iki šiol stovi parke ir yra laikoma meškų idėjos pradininke.
Tokio sumanymo įkvėptame miestelyje meškų netrukus ėmė smarkiai daugėti – atsirado ir prie įvažiavimo į Meškuičius, ir pakelėje, ir vietos įstaigose, netgi autobusų stotelėje. Žmonėms sumanymas labai patiko.
O renovuojant Meškuičių parką, kraštovaizdžio dizaineriai ėmė ir pasiūlė įkurti Meškų alėją.
Pusantro šimto narių jungiančios Meškuičių bendruomenės vadovė turi sumanymą prie įėjimo į alėją „apgyvendinti“ meškutę, kuri rankose laikytų iškabą, informuojančią, kur parko lankytojas atvyko ir kartu linkinčią smagiai pasibūti. Tam dar reikia žmonių pritarimo ir pagal kiekvieno galimybes finansinės pagalbos.
Smagu ir šiek tiek neramu
Pasak R. Domarkienės, miestelio gyventojai ir svečiai, lankydamiesi Meškučių alėjoje, neslepia gerų emocijų: apžiūrinėja nuotaikingas skulptūras iš visų pusių, fotografuoja jas ir patys kartu fotografuojasi, o nuotraukas deda į savo socialines paskyras. Ko ne Meškuičių miestelio garsinimas?
„Kai gauni grąžą, kai supranti, kad žmonėms patinka, kas padaryta ar dar tik planuose – tai įkvepia. Pagrindinis variklis – bendraminčių palaikymas“, – sako bendruomenės pirmininkė.
Ji negaili pagyrimų miestelio gyventojams, kurie aktyviai siūlo ne tik idėjų, ką Meškuičiuose dar būtų galima nuveikti, kaip juos pagražinti, bet ir aktyviai prisideda patarimais, fiziniu darbu arba parama.
Ypač, anot R. Domarkienės, aktyvūs yra vyresni meškuitiečiai, net neprašyti telkiasi parko tvarkyti, gėlynų prižiūrėti.
Meškuičiai garsėja ne tik skoningai sutvarkyta aplinka, bet ir kultūros puoselėjimu – vietos Kultūros centre aktyviai buriasi norintys šokti, dainuoti, vaidinti ir užsiimti kitokia veikla. Ne kartą Meškuičių mėgėjų ansambliai buvo nominuoti įvairiuose konkursuose ir namo parvežė apdovanojimų.
Aktyvios bendruomenės vadovei šiek tiek neramu tik dėl vieno: gyvenvietėje kiekvienais metais mažėja jaunimo. Nerimo kelia dar ir tai, kad jau kitais metais Meškuičių mokslo įstaiga gali prarasti gimnazijos statusą, o tai reikštų, kad jaunuoliai išvažiuos mokytis ir gali apsistoti svetur.
