Išnykusių kaimų vietovardžius kloja užmaršties dulkės

Lau­ros PRAS­CE­VI­ČIŪ­TĖS nuo­tr.
Išs­kir­ti­nis – Nir­tai­čių ka­pi­nių skulp­tū­ri­nis an­samb­lis.
Vie­nas po ki­to iš že­mė­la­pių nyks­tan­tys kai­mai – na­tū­ra­lus pro­ce­sas, ta­čiau kar­tu su kai­mais už­marš­tin nuei­na ir vie­to­var­džiai.
Kaip juos iš­sau­go­ti – už­duo­tis mū­sų kar­tai, no­rin­čiai ne­pra­ras­ti sa­vo šak­nų.

"Vie­to­var­džiui su­tei­ki­me ant­rą gy­ve­ni­mą"

Įvai­riuo­se Lie­tu­vos kam­pe­liuo­se pra­va­žiuo­da­mi ma­to­me tai kop­lyts­tul­pį, tai kry­žių, tai ak­me­nį su už­ra­šu: "Čia bu­vo toks ir toks kai­mas, to­kia ir to­kia so­dy­ba". Iš­sau­go­ti tai, kas bu­vo – svar­biau­sias mū­sų tiks­las, no­rint ne­pra­ras­ti sa­vo šak­nų.

Kaip iš­sau­go­ti iš­ny­ku­sių kai­mų vie­to­var­džius, ne­be­vei­kian­čias se­no­lių ka­pi­nes? – ši te­ma gvil­den­ta Rad­vi­liš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je su­reng­to­je kon­fe­ren­ci­jo­je.

Sa­vi­val­dy­bės Pa­vel­do­sau­gos ir tu­riz­mo po­sky­rio ve­dė­jo Vy­tau­to Si­me­lio pa­teik­tais duo­me­ni­mis, iki 1989 me­tų Lie­tu­vo­je iš są­ra­šų bu­vo iš­brauk­ta 5,6 tūks­tan­čio kai­mų pa­va­di­ni­mų – vie­toj bu­vu­sių 25 tūks­tan­čių jų li­ko apie 19 tūks­tan­čių. Nep­rik­lau­so­mo­je Lie­tu­vo­je ne­li­ko dar ke­lių tūks­tan­čių.

"So­viet­me­čiu žmo­nės iš vien­kie­mių bu­vo ke­lia­mi į gy­ven­vie­tes pri­vers­ti­niu bū­du. Da­bar iš­si­ke­lia­ma ieš­kant so­cia­li­nės ge­ro­vės. Iš­ny­ku­sio kai­mo ne­be­sug­rą­žin­si, bet mū­sų prie­vo­lė yra iš­sau­go­ti bent jo pa­va­di­ni­mą", – sa­kė V. Si­me­lis.

Anot jo, svar­bu, kad nyks­tan­čių vie­to­var­džių pa­va­di­ni­mai įsi­kū­ny­tų ki­tur, juos bū­ti­na pri­kel­ti ant­ram gy­ve­ni­mui.

"Ge­ra pro­ga iš­sau­go­ti vie­to­var­džius – juos įkū­ny­ti nau­jo­se gat­vė­se, mik­ro­ra­jo­nuo­se, įvar­di­jant nau­jus par­kus, skve­rus, ta­čiau tuo ne­pa­si­nau­do­ja­ma.

At­si­ran­da Lau­ko, Tven­ki­nio, Žo­ly­nų ir ki­to­kios gat­vės. Ir tik vie­ne­tai pa­si­ren­ka pa­va­di­ni­mą čia bu­vu­sio vie­to­var­džio. Ir vie­to­var­dis nu­grimz­ta už­marš­tin, nors ga­lė­tų tęs­ti sa­vo gy­va­vi­mą", – pa­vel­do­sau­gi­nin­kui pri­ta­rė ir Ar­chi­tek­tū­ros ir ur­ba­nis­ti­kos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas And­rius Ab­ro­ma­vi­čius.

Do­va­na rad­vi­liš­kie­čiams

"Iš­ny­kę vie­to­var­džiai rū­pi vi­sam pa­sau­liui. Pe­rio­diš­kai be­si­ren­kan­ti Bal­ti­jos eks­per­tų gru­pė ir­gi spren­džia šias pro­ble­mas. Vi­sur jos tos pa­čios – tūks­tan­čių tūks­tan­čiai vie­to­var­džių yra iš­ny­kę. Vie­to­var­dis ga­li ir pa­si­keis­ti. Kei­čia­si ir mies­tų pa­va­di­ni­mai", – kon­fe­ren­ci­jo­je kal­bė­jo sve­čias, Kau­no ko­le­gi­jos geo­de­zi­jos stu­di­jų pro­gra­mos dės­ty­to­jas Val­das Ur­ba­na­vi­čius, kar­tu su žmo­na Ilo­na Rad­vi­liš­kio ra­jo­nui su­kū­rę in­te­rak­ty­vią ap­li­ka­ci­ją apie iš­ny­ku­sius kai­mus. Toks į elekt­ro­ni­nę erd­vę per­kel­tas jų pro­jek­tas – pir­ma­sis.

Tris de­šimt­me­čius kar­tog­ra­fi­jos sri­ty­je dir­ban­čio dės­ty­to­jo tei­gi­mu, vie­to­var­džiai že­mė­la­pį pra­kal­bi­na, nes be jų jis bū­tų ne­by­lus.

Lie­tu­viš­ki vie­to­var­džiai že­mė­la­piuo­se at­si­ra­do tik XX am­žiaus pir­mo­je pu­sė­je. Iki tol jie bu­vo lo­ty­nų, len­kų, ru­sų kal­bo­mis. Tar­pu­ka­ry­je per 20 me­tų kar­tog­ra­fi­nių že­mė­la­pių iš­leis­ta la­bai ma­žai.

I. ir V. Ur­ba­na­vi­čiai, tir­da­mi Rad­vi­liš­kio ra­jo­no vie­to­var­džius, iden­ti­fi­ka­vo 180 tar­pu­ka­ry­je iš­ny­ku­sių kai­mų ir jų pa­va­di­ni­mų.

Dau­giau­sia iš­ny­ku­sių kai­mų – Grin­kiš­kio se­niū­ni­jo­je – 33, Šiau­lė­nų se­niū­ni­jo­je jų 24, po 22 iš­ny­ku­sius kai­mus nu­sta­ty­ta Si­dab­ra­vo ir Bai­so­ga­los se­niū­ni­jo­se, Šau­ko­te – 19. Kai ku­rie iš jų bu­vo in­teg­ruo­ti – pri­jung­ti prie di­des­nių gy­ven­vie­čių.

"Rad­vi­liš­ky­je iš 410 gy­ve­na­mų­jų vie­to­vių 90-yje nie­kas ne­gy­ve­na ar­ba at­va­žiuo­ja tik ret­kar­čiais. 111-oje gy­ve­na vos vie­nas gy­ven­to­jas. To­dėl la­bai pra­šau: iš­sau­go­kit sa­vo Pa­ry­žių", – sau­go­ti kai­mo vie­to­vių pa­va­di­ni­mus, tarp jų – ir Si­dab­ra­vo se­niū­ni­jo­je esan­tį Pa­ry­žiaus kai­mą, kvie­tė dės­ty­to­jas.

Dės­ty­to­jų pa­reng­to­je in­te­rak­ty­vio­je ap­li­ka­ci­jo­je ga­li­ma iden­ti­fi­kuo­ti sa­vo iš­ny­ku­sį kai­mą.

Pa­sak V. Ur­ba­na­vi­čiaus, daug upe­lių ne­te­ko pa­va­di­ni­mų, kai po me­lio­ra­ci­jos ta­po grio­viais. Kai­mų pa­va­di­ni­mai, pa­sak jo, gal ir bus iš­li­kę, bet vie­ta, kur bu­vo tas kai­mas – pa­mirš­ta.

V. Ur­ba­na­vi­čius ne­slė­pė, jog pa­reng­to­je ap­li­ka­ci­jo­je ga­li bū­ti ir klai­dų, to­dėl, jų pa­ste­bė­jus, rad­vi­liš­kie­čius kvie­tė pa­si­da­lin­ti ži­nio­mis ir pa­ste­bė­ji­mais.

V. Si­me­lis pa­dė­ko­jo sve­čiams, at­si­tik­ti­nai su­tik­tiems "Ad­ven­tur" pa­ro­do­je ir pa­si­siū­liu­siems ne­mo­ka­mai su­kur­ti ne tik iš­ny­ku­sių kai­mų, bet ir ra­jo­no par­ti­za­ni­nių ob­jek­tų bei mū­šių vie­tų in­te­rak­ty­vią ap­li­ka­ci­ją.

Va­ka­rus ir sa­vait­ga­lius su Rad­vi­liš­kiu su­si­ju­siems dar­bams sky­rę Ur­ba­na­vi­čiai "Šiau­lių kraš­tui" tei­gė, kad sa­vo lais­va­lai­kio jiems ne­bu­vo gai­la.

"Ge­ras jaus­mas nu­veik­ti kaž­ką ge­ro sa­vo kraš­tui", – sa­kė po ren­gi­nio pa­kal­bin­ta I. Ur­ba­na­vi­čie­nė, ki­lu­si nuo Po­ciū­nų kai­mo Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne ir ten ap­lan­kan­ti te­be­gy­ve­nan­čius ar­ti­muo­sius.

Pa­ren­gė moks­li­nį ži­ny­ną

Sa­vo kraš­to­ty­ri­niais, is­to­ri­nę ir kul­tū­ri­nę reikš­mę tu­rin­čiais dar­bais pa­si­da­li­jo ir rad­vi­liš­kie­tė, Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Šiau­lių sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Lau­ra Pras­ce­vi­čiū­tė, ne po vie­ną kar­tą ap­lan­kiu­si se­ną­sias ra­jo­no kai­mų ka­pi­nes ir kar­tu su ko­le­ge pa­ren­gu­si moks­li­nį ži­ny­ną "Se­no­sios Rad­vi­liš­kio ra­jo­no kai­mų ka­pi­nės".

"Kai ku­rios ra­jo­no ka­pi­nai­tės jau yra ant iš­li­ki­mo ri­bos – li­kęs vos vie­nas kry­že­lis, me­džiais ir krū­mais apau­gęs kal­ne­lis. Yra ir to­kių ka­pe­lių, ku­riuos ūki­nin­kai apa­ria ir jų ne­be­lie­ka", – sa­kė rad­vi­liš­kie­tė.

Pa­sak au­to­rės, iš­ny­ku­sius kai­mus daž­niau­siai ga­li­ma at­sek­ti pa­gal to­je vie­to­vė­je esan­čias ka­pi­nes, ka­dan­gi ka­pi­nės at­si­ras­da­vo kar­tu su kai­mu. Rad­vi­liš­kio ra­jo­ne 80 pro­cen­tų kai­mų bu­vo įkur­ta XVI am­žiu­je, Va­la­kų re­for­mos me­tu.

"Bu­vo trys lai­do­ji­mo bū­dai: bend­ruo­me­nės sa­vo mi­ru­siuo­sius lai­do­jo baž­ny­čių šven­to­riuo­se, baž­ny­čios rū­siuo­se ir dau­ge­lis – lau­ke.

Baž­ny­čia sten­gė­si gy­ven­to­jus at­pra­tin­ti lai­do­ti mi­ru­siuo­sius ne­šven­tin­to­se lau­ko ka­pi­nė­se, ta­čiau šven­to­riu­je ir baž­ny­čio­je lai­do­ji­mas bu­vo mo­ka­mas, to­dėl kai­mo gy­ven­to­jai ge­riau rink­da­vo­si ka­pi­nai­tes. Vė­liau baž­ny­čia priė­mė komp­ro­mi­si­nį va­rian­tą – ėmė šven­tin­ti se­ną­sias kai­mo ka­pi­nes.

XVIII am­žiaus pa­bai­go­je ėmė steig­tis di­de­lės pa­ra­pi­nės ka­pi­nės, bet kai kur bu­vo iš­lai­ky­tos ir kai­mo ka­pi­nai­tės", – pa­sa­ko­jo L. Pras­ce­vi­čiū­tė.

Pa­sak jos, kai­mo ka­pi­nės yra sun­kiai iden­ti­fi­kuo­ja­mos, jei jos ap­leis­tos. Ra­jo­ne yra iš­li­ku­sios 129 se­no­sios ne­vei­kian­čios kai­mo ka­pi­nės. 20 ka­pi­nių bu­vo su­nai­kin­ta so­viet­me­čiu.

Kai­mų ka­pi­nai­tės: nyks­tan­čios ir te­be­vei­kian­čios

L. Pras­ce­vi­čiū­tės tei­gi­mu, iš­li­ku­sias ka­pi­nai­tes ga­li­ma su­skirs­ty­ti į tris gru­pes. Vie­na gru­pė – be iš­li­ku­sių pa­mink­lų. Šios ka­pi­nai­tės kraš­to­vaiz­dy­je iš­si­ski­ria tik apau­gu­siais me­džiais, dir­vo­nuo­jan­čio­mis kal­ve­lė­mis.

Ant­ra­sis se­nų­jų ka­pi­nių ti­pas – su iš­li­ku­siais pa­mink­lais ir tre­čia­sis – kur vis dar lai­do­ja­mi žmo­nės (Ku­bi­liū­nų, Kle­bo­niš­kių, Pa­kal­niš­kių ka­pi­nai­tės).

Pir­ma­jai gru­pei pri­klau­so vi­du­ry aria­mo lau­ko esan­čios Pa­go­mer­čių ka­pi­nės, me­džiais apau­gu­sios Beb­ru­jų, Šniu­ko­nių ka­pi­nai­tės, tarp aria­mo lau­ko įsi­sprau­du­sios Dauž­na­gių ka­pi­nės, ku­rio­se li­kęs vos vie­nas kry­žius. Va­ba­lių ka­pi­nė­se iš­li­kę se­nų me­di­nių kry­žių, kas jau re­tai be­bū­na.

Išs­kir­ti­nės ra­jo­ne – Nir­tai­čių ka­pi­nės: su iš­li­ku­siu skulp­tū­ri­niu an­samb­liu. Pa­lo­nų ka­pi­nė­se vis dar lai­do­ja­ma, jo­se gau­su me­no ver­ty­bių – ant­ka­pi­nių pa­mink­lų.

Rad­vi­lo­nių dva­ro se­no­sio­se ka­pi­nė­se iš­li­kę kop­ly­čios griu­vė­siai.

Pa­sak V. Si­me­lio, ra­jo­ne pa­gal iš­ga­les sten­gia­ma­si ap­tvar­ky­ti ne­be­vei­kian­čias ka­pi­nai­tes – se­niū­ni­joms bu­vo nu­pirk­ta prie­mo­nių ka­pų tvar­ky­mui, pa­ga­min­ti 111 sten­dų su ka­pi­nių pa­va­di­ni­mais ir bū­ti­niau­sia in­for­ma­ci­ja.

Daug įvai­rios kraš­to­ty­ri­nės me­džia­gos (apie Grin­kiš­kio ka­pi­nė­se pa­lai­do­tus žmo­nes, vie­to­var­džius, kai­mų pa­va­di­ni­mų kil­mę ir ki­to­kios) kar­tu su mo­ki­niais yra su­rin­kę Grin­kiš­kio gim­na­zi­jos pe­da­go­gai Aud­ra ir Kle­mas Ind­rė­kai.

Ta­čiau K. Ind­rė­kus ap­gai­les­ta­vo, kad jų įdė­tas dar­bas ir pa­stan­gos ne­la­bai kam rei­ka­lin­gi. Ver­tin­ga me­džia­ga su­rink­ta, ta­čiau kas ja pa­si­nau­dos, neaiš­ku.

Komentarai

rardMed    Sek, 2020-04-19 / 21:50
<a href=https://iamnotarobot.net/instagram-free-followers-how-to-do-it>How To Increase Your INSTAGRAM Followers For Free 2020 APRIL</a> First, gift your unique view of the world. Instagram is a place where you create and doing your own lifestyle. create a strategy (that is, define your goals and methods by which you will accept them), and then consistently take on it by regularly publishing the content. Check what photos get the most likes. Instagram users choose illustrations in open tones, next lightening filters, preferring blues rather than shades of red. You can apply filters from Instagram, but you can next use more powerful apps, such as Vsco, Afterlight or Snapseed, in which we will locate a lot of great effects and editing options for our photos. The mobile (and free!) explanation of Lightroom - one of the best photo processing programs from the Adobe suite - is then completely popular. Afterlight is actually quite a easy tool, but it contains every the essential functions and as many as 74 stand-in effects. One of the most interesting options is put the accent on Tone, which allows you to aim occurring the blue color, which gives the photos a cleaner, fresher look. Snapseed, in turn, allows for selective settings in a fixed area of the photo, which works great in situations where we desire to focus the viewer's eyes on a specific place of the photo. on the further hand, Lightroom will allow you to precisely adjust the brightness and saturation of the fixed color, e.g. by playing gone the blue color slider you can create water and publicize get a accepted turquoise shade. Camera + is as a consequence a good application (only for iOS). It costs $ 2.99, which is thoroughly worth investing! It will permit you to get effects thesame to professional equipment. This application has been endorsed by epoch and Wall Street Journal for making nearly all shot see original and great. KW: 1000 Free INSTAGRAM Likes Trial 2020 APRIL Free INSTAGRAM Followers Without Human Verification 2020 MAY Followers Hack For INSTAGRAM No Survey 2020 MAY How To Get 100 Followers On INSTAGRAM 2020 MAY

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.