Grybų sezonas jau prasideda

Ge­di­mi­no AND­RA­ŠIŪ­NO nuo­tr.
Pir­mas pa­si­vaikš­čio­ji­mas miš­ke – ir štai lai­mi­kis.
Po gau­ses­nio lie­taus ir ši­lu­mos pra­dė­jo gal­vas kel­ti gry­bai. Jo­niš­kio ra­jo­no gry­bau­to­jai sa­ko, kad jiems šie me­tai tik­rai bus ge­res­ni nei praė­ju­sie­ji, kai saus­ra vis­ką iš­de­gi­no.

Kir­nai­čių kai­mo gy­ven­to­jas Ge­di­mi­nas And­ra­šiū­nas tre­čia­die­nio ry­tą pa­trau­kė į End­riš­kių miš­ką, kuriame gry­bin­gas vie­tas ka­dai­se jam pa­ro­dė svai­nis.

„So­de iš­dy­go pir­mie­ji šil­ba­ra­vy­kiai. O tai – ženk­las, kad jau lai­kas im­ti krep­šą ir trauk­ti į miš­ką. Tik per žmo­nes skli­do kal­ba, kad to­je vie­to­je End­riš­kiuo­se jis ga­li bū­ti iš­kirs­tas, to­dėl ėjau su ne­ri­mu. Bet šir­dis at­si­ga­vo, kai pa­ma­čiau, kad me­džiai – sa­vo vie­to­je, o po jais – pui­kiau­siai pūp­so rau­don­gal­viai rau­do­ni­kiai ir ru­da­gal­viai ba­ra­vy­kai. Iš pra­džių, aiš­ku, ei­da­mas vis­ką imu, kas val­go­ma, bet kai pa­ma­tau ge­res­nių gry­bų, jau ki­tus pa­lie­ku“, – at­vi­ra­vo G. And­ra­šiū­nas, per pir­mą pa­si­vaikš­čio­ji­mą miš­ke su­rin­kęs 29 ba­ra­vy­kus, maž­daug 35 jau­nus rau­do­ni­kiu­kus, ke­le­tą lep­šių.

Pa­si­tai­kė ir įdo­my­bių: vie­na rau­do­ni­kių po­re­lė suau­gu­si ke­pu­rė­lė­mis, kaip Sia­mo dvy­niai, o du ba­ra­vy­kai prie sa­vęs glau­džia ma­žą ba­ra­vy­kiu­ką, tar­si sa­vo vai­ką.

Gry­bau­to­jas sa­kė, kad praė­ję me­tai bu­vo la­bai saus­rin­gi, tad ir gry­bų ne­si­ma­tė, o šiais gal bus ga­li­ma at­si­grieb­ti, jei­gu lie­taus ir ši­lu­mos pa­kaks. Kol kas miš­ko pa­klo­tė drėg­na.

Pir­muo­sius ba­ra­vy­kus ir rau­do­ni­kius vy­ras ža­dė­jo pa­si­ga­min­ti su ska­niu pa­da­žu, o ap­skri­tai mėgs­ta ba­ra­vy­kus ir rau­do­ni­kius ma­ri­nuo­ti.

Jo­niš­kie­tė Ali­na Jo­nai­tie­nė sa­ko ne­ga­lin­ti be gry­ba­vi­mo, kai tik pra­si­de­da se­zo­nas, taip ir le­kia į Did­miš­kį ne­to­li Rei­bi­nių kai­mo. Ten tu­ri sa­vas ge­ras vie­tas. Ir šį­kart ne­grį­žo tuš­čio­mis – be­veik pil­nas krep­še­lis rau­do­ni­kių ir ba­ra­vy­kų.„Dau­giau­sia pri­rin­ko­me gra­žių svei­kų rau­do­ni­kių, ba­ra­vy­kų bu­vo dau­giau su­kir­mi­ju­sių. Jei jau bū­tu­me vi­sus iš ei­lės ėmę, tai ga­lė­jo­me ge­ro­kai dau­giau par­si­neš­ti. Be ba­ra­vy­kų ir rau­do­ni­kių, ra­do­me lep­šių, kaz­lė­kiu­kų, paalks­nių, – pa­sa­ko­jo A. Jo­nai­tie­nė. – Gry­bau­to­jų miš­ke bu­vo ir dau­giau. Žmo­nių ne­su­ti­ko­me, bet už­tat au­to­mo­bi­lių vie­no­je vie­to­je gal 3 ar 4 sto­vė­jo.“