Naujausios
Kirnaičių kaimo gyventojas Gediminas Andrašiūnas trečiadienio rytą patraukė į Endriškių mišką, kuriame grybingas vietas kadaise jam parodė svainis.
„Sode išdygo pirmieji šilbaravykiai. O tai – ženklas, kad jau laikas imti krepšą ir traukti į mišką. Tik per žmones sklido kalba, kad toje vietoje Endriškiuose jis gali būti iškirstas, todėl ėjau su nerimu. Bet širdis atsigavo, kai pamačiau, kad medžiai – savo vietoje, o po jais – puikiausiai pūpso raudongalviai raudonikiai ir rudagalviai baravykai. Iš pradžių, aišku, eidamas viską imu, kas valgoma, bet kai pamatau geresnių grybų, jau kitus palieku“, – atviravo G. Andrašiūnas, per pirmą pasivaikščiojimą miške surinkęs 29 baravykus, maždaug 35 jaunus raudonikiukus, keletą lepšių.
Pasitaikė ir įdomybių: viena raudonikių porelė suaugusi kepurėlėmis, kaip Siamo dvyniai, o du baravykai prie savęs glaudžia mažą baravykiuką, tarsi savo vaiką.
Grybautojas sakė, kad praėję metai buvo labai sausringi, tad ir grybų nesimatė, o šiais gal bus galima atsigriebti, jeigu lietaus ir šilumos pakaks. Kol kas miško paklotė drėgna.
Pirmuosius baravykus ir raudonikius vyras žadėjo pasigaminti su skaniu padažu, o apskritai mėgsta baravykus ir raudonikius marinuoti.
Joniškietė Alina Jonaitienė sako negalinti be grybavimo, kai tik prasideda sezonas, taip ir lekia į Didmiškį netoli Reibinių kaimo. Ten turi savas geras vietas. Ir šįkart negrįžo tuščiomis – beveik pilnas krepšelis raudonikių ir baravykų.„Daugiausia pririnkome gražių sveikų raudonikių, baravykų buvo daugiau sukirmijusių. Jei jau būtume visus iš eilės ėmę, tai galėjome gerokai daugiau parsinešti. Be baravykų ir raudonikių, radome lepšių, kazlėkiukų, paalksnių, – pasakojo A. Jonaitienė. – Grybautojų miške buvo ir daugiau. Žmonių nesutikome, bet užtat automobilių vienoje vietoje gal 3 ar 4 stovėjo.“