Naujausios
Sekmadienio popietę žygio dalyviai sugrįžo prie Radviliškio miesto kultūros centro – vietos, iš kur jų kelionė ir prasidėjo. Pirmasis aplankytas objektas buvo Radviliškio malūnas, prie kurio 1919 metais buvo sumušti bermontininkai, o paskutinis – pergalės prieš bermontinkus paminklas Nikė Aušros aikštėje, Radviliškyje.
Keliautojai stabtelėjo Minaičių kaime, kuriame 1949 metais vasario 16 dieną partizanai įkūrė Lietuvos laivės kovos sąjūdį ir pasirašė nepriklausomybės deklaraciją, apžiūrėjo paminklą Prisikėlimo apygardos partizanams Šeduvoje.
Žygio dalyviai išsaugojo tradiciją liepos 6 dieną 21 valandą giedoti himną ant piliakalnio, šį kartą jie giedojo ant Raginėnų piliakalnio. "Yra visiškai nesulyginama, kai Tautiška giesmė giedama kažkur dirbtinėje aikštelėje ant plytelių, ir natūraliai ant piliakalnio", – sakė žygio organizatorius, Radviliškio rajono savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vytautas Simelis.
Dėl lietaus žygio maršrutą teko trumpinti, patys žygeiviai kalbėjo, kad jiems nebaisūs nei karščiai, nei lietūs.
Žygyje dalyvavo nuo vaikų iki senjorų. Nors dalyviai skirtingo pajėgumo, bet vieni kitus palaikė, be to, turėjo giežtą taisyklę – niekas negali aplenkti organizatoriaus V. Simelio. "Aš palaikau vienodą tempą, ir tada viskas yra gerai, nes važiuoju pirmas ir seku situaciją", – sakė organizatorius. Jis dviračių žygį organizavo jau aštuntą kartą.