Naujausios
Pasižvalgymas po ekologinius Estijos ir Švedijos ūkius
Biržų rajono žemdirbių asociacija rugsėjo pabaigoje organizavo susitikimą su Estijos ir Švedijos žemdirbiais.
Estijoje
Estija. Tokia netolima, tačiau labai įdomi ir paslaptinga šalis. Jos plotas apie 45000 kvadratinių kilometrų, o gyventojų tik 1,3 milijono. Net 26 proc. gyventojų rusai. Miestuose gyvena 69 proc. gyventojų. Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvusi viena iš labiausiai atsilikusių valstybių tarp Latvijos ir Lietuvos, šiandien pirmaujanti. Lietuvos žmonės pagrįstai stebisi, kad estai mus lenkia kone visais ekonominiais rodikliais. Pagal BVP vienam gyventojui užima pirmą vietą — 49000 Lt, Lietuva — 28900 Lt, Latvija — 35700 Lt.
Estai ramūs ir savimi pasitikintys. Jų ekonomika auga žymiai sparčiau, krizės padariniai švelnesni, sveikatos apsauga geresnė. Jie pirmieji įsivedė eurą. Estams nebaisi ir pranašaujama nauja krizė, nors šioje šalyje gamtos sąlygos atšiauresnės, mažiau palankesnės negu Lietuvoje. Labai išvystyta elektronikos pramonė. Estai sukūrė plačiai naudojamą interneto telefonijos tinklą bei kompiuterinę programą Skype„ . Sparčiai vystoma laivininkystė. Estijos jūrų uostas per metus aptarnauja 10 milijonų keleivių, kai Klaipėdos uostas–tik 0,8 milijono. Dauguma gyventojų liuteronai arba visai netikintys.
Kooperatyvą valdo aštuoniese
Besigrožėdami Estijos rudenėjančiais laukais atvykstame į Saida farm kooperatyvą. Jį valdo 8 savininkai. Daugeliui mūsų dalyvių kilo klausimas, kaip jie sutaria, nes pas mus tai būtų retas reiškinys. Kooperatyvo pirmininkas šio klausimo negali suprasti. Trys iš kooperatyvo valdytojų dirba fermoje. Vienas iš vadovų, Juhan Sergava, mūsų buvimo dieną išvyko į Briuselį derėtis dėl išmokų, kad jos iš Europos Sąjungos fondų būtų vienodos visoms sąjungos narėms. To ir mes visi širdingai palinkėjome.
Ūkis laiko 500 galvijų, iš jų–200 karvių. Kooperatyvas gamina ekologišką produkciją. Jų pasididžiavimas–pieno produktų gamybos cechas, kuriame gaminami sūriai, jogurtai ir kiti pieno produktai su įvairiais žalumynais. Dauguma žalumynų užauginti savame ekologiniame ūkyje arba perkami iš kaimyninių ekologinių ūkių. Pieno produktus perka nuolatiniai pirkėjai. Saida farm per metus gauna 250000 litų pelno. Ūkis valdo 1000 ha žemės.
Apžiūrėjus šį kooperatyvą Žemės ūkio rūmų atstovas Biržų rajonui Zenonas Prašmantas ir Biržų rajono pieno asociacijos pirmininkė Vaidutė Stankevičienė su Said farm kooperatyvo vadovais pasirašė draugystės ir bendradarbiavimo sutartį, pasikeitė suvenyrais.
Taline
Toliau traukiame į Taliną. Pėstute traukiame pasižvalgyti po žemutinį ir aukštutinį Taliną, po jo siauras ir klaidžias gatveles, primenančias Vilniaus senamiestį. Talinas–2011 metų Europos kultūros sostinė. Tiek visos Estijos, tiek Talino praeitis panaši į kitų Baltijos šalių. Ilgą laiką Estija buvo Teutonų ordino, Rusijos imperijos gniaužtuose. Estai nenoriai kalba rusiškai–jiems mielesnė anglų kalba. Paliekame Taliną ir keltu plaukiame į Suomiją.
Suomijoje
Tai valstybė, kuri iki Pirmojo pasaulinio karo buvo viena iš skurdžiausių valstybių prie Baltijos jūros. Šiandien Suomija garsėja traktorių gamyba, puikia elektronikos pramone. Vienam gyventojui tenka 80 000 Lt BVP. Net 68 proc. Suomijos teritorijos užima miškai. Šalyje didžiausias pasaulyje ežerų ir ežerėlių skaičius, net 188000! Suomija iki 1809 metų priklausė Švedijai. Nors čia gyvena tik 5 proc. švedų, tačiau šiuo metu šalyje yra dvi valstybinės kalbos: suomių ir švedų. Gatvių pavadinimai, kelio ženklai rašomi dviem valstybinėmis kalbomis. Suomiai tam nesipriešina, nes, matyt, turi svarbesnių reikalų. Čia gyventojai šalia žemės ūkio gamybos intensyviai užsiima pagalbiniais verslais, ypač žiemos metu, kai laisvo laiko žymiai daugiau negu vasarą.
Suomiai labai didžiuojasi, puoselėja, myli ir tausoja savo gamtą. Niekur nepamatysi šiukšlių, labai švarios pakelės, įrengtos jaukios poilsio aikštelės. Bene labiausiai brangina gamtą Laplandijos gyventojai. Jie teigia, kad Laplandijoje galima pasikrauti dvasiškai ir išgydyti kūną nuo įvairių ligų. Laplandija–tai šiaurės pasaka, kurią būtina aplankyti kiekvienam suomiui kaip musulmonui Meką.
Suomijoje gerai išvystytas turizmas. Svetimšalius šioje šalyje į darbą priima labai nenoriai. Nori čia gyventi ir dirbti–mokėk suomių ar švedų kalbą. Aukštojo mokslo diplomas jiems nėra svarbus. Labiau vertinami žmogaus įgūdžiai ir praktika, jo asmeninės savybės. Helsinkyje kaip ir Vilniuje dideli mašinų kamščiai.
Paliekame Suomijos sostinę ir važiuojame į antrą pagal dydį, seniausią Suomijos miestą, pavadinimu Turku. Iš jo keltu keliamės į Švediją. Ekskursijos gidas, mūsų nuostabus bičiulis Andrius Caplevas, daugelio pasaulio šalių žinovas, su didžiausiu entuziazmu linki aplankyti Suomiją žiemos metu ir pajusti tikrą šiaurietišką žiemą.
Švedijoje
Ne vienam tikriausiai teko pabuvoti šioje šalyje. Vieniems paturistauti, kitiems–padirbėti. Žemės ūkio pramonė užima čia nedidelę dalį, tačiau pagal intensyvumo ir ekonominius rodiklius lenkia kitas šalis ir tarp Baltijos šalių, ir pačioje Europos Sąjungoje. Buvusi karinga valstybė nuo 1814 metų nebekariauja ir laikosi neutraliteto. Švedija pagal plotą užima trečią vietą Europos Sąjungoje. Gyventojų skaičius artėja prie 9 milijonų.
Švedijoje, priešingai negu Suomijoje, daug emigrantų. Jie darbuojasi viešbučiuose, kavinėse, restoranuose.
Karves melžia robotai
Mūsų pagrindinis tikslas–susipažinti su žemės ūkio produktų gamybos kultūra, intensyviu pieno ūkiu. Autobusas, vairuojamas nenuilstančio Ričardo, pajuda Bleckenstad fermos link. Pakeliui pasiimame vertėją. Tai–lietuvaitė, prieš keletą metų palikusi gimtuosius kraštus ir ištekėjusi už švedo. Bleckenstad ūkis specializuojasi pienininkystėje. Tai ekologinės gamybos ūkis. Laiko 350 karvių, kurias melžia 5 robotai. Iš karvės primelžiama vidutiniškai po 9000 kg pieno. Jos laikomos palaidos. Aplink fermą–40 ha ganyklos plotas. Karvės, kai nori, išeina pasivaikščioti, kai nori, grįžta ir yra pamelžiamos. Koncentratai dozuojami kompiuteriu. Šėrimas pilnavertis, subalansuotas gramo tikslumu. Ūkis augina 20 ha kukurūzų ir įvairių kitų grūdinių kultūrų. Trūkstamų pašarų perka iš kaimyninių ekologinių ūkių.
Veršelius taip pat girdo robotai. Šėrimas, girdymas, melžimas ir poilsis nustatytas griežtai, be mažiausių nukrypimų, taip tiksliai, kaip parašyta gyvulininkystės vadovėliuose. Pasvarstom: iš kur toks tobulas mechanizmas? Atrodo, ir karvės tokios pačios kaip pas mus, tačiau atrodo ramesnės ir net protingesnės. Ėda ramiai, pakelia kojas, praleisdamos slenkantį mėšlo šalinimo transporterį ir lėtai nueina į savo guoliavietę.
Įdomiai pabendravę, pasisėmę patirties, kai kas gal ir naujų idėjų, paliekame šį tikrai vertą dėmesio ūkį ir pasukame į Ojeby Gard ūkį.
Į fermą–autobusu
Ūkis įkurtas 1905 metais. Jo savininkas Larss Gunar Samuelsson. Jis — šios fermos ketvirtos kartos savininkas, ūkį paveldėjęs iš savo tėvų. Su nuomojama žeme iš viso valdo 350 ha žemės. Laiko 360 karvių. Saugodamiesi užkrečiamų ligų mums į fermą leidžia įvažiuoti autobusu. Mūsų fotografas Stanislovas sutrinka: kaip reikės fotografuoti iš autobuso fermoje iš autobuso? To dar jo praktikoje nebuvo. Mums, turistams, tai ne problema: iš aukščiau ir matosi geriau, ir klausytis patogiau. Ūkio šeimininkas yra įsteigęs privatų konsultavimo biurą, kuriame dirba 9 konsultantai, tarp jų ir jis pats.
Pasak fermos šeimininko, produktyvumo paslaptis paprasta. Karvė turi jaustis kaip kurorte: miegoti patogioje erdvioje lovoje, sočiai ir skaniai paėsti bei jausti švelnų ir gerą klimatą. Būtent toks klimatas čia ir sukurtas. Jo žodžių teisingumu įsitikinome išlipę iš autobuso. Galime patvirtinti, kad tai buvo gaivus rudenėjančių laukų oras. Karvės šiame ūkyje gyvena laisvu grafiku„ . Kada nori išeina pasivaikščioti, nors yra buvę ir išimčių. Pavyzdžiui, rugsėjo mėnesį iškrito 260 mm kritulių. Ši gamtos išdaiga trumpam buvo nutraukusi karvių pasivaikščiojimo ritualą.
Apžiūrėjus ūkininko laukus, rusvai raudonai nudažytas fermas ir pasikeitus atminimo dovanomis atėjo laikas atsisveikinti. Zenonas Prašmantas atsisveikindamas paprašė fermos šeimininką Larss Gunar Samuelsson konsultuoti Biržų rajono pieno gamintojus. Šeimininkas sutiko apie tai rimtai pagalvoti. Kas žino, gal šis vizitas atvėrė kelią tolimesniam bendradarbiavimui. Tarę viso gero svetingiems šeimininkams, išvykstame į Stokholmą. Vairuotojui laikas pailsėti, o mes nors keletą valandų pasivaikščiosime po miestą.
Stokholmas
Stokholmas dėl daugybės kanalų dažnai vadinamas Šiaurės Venecija arba Vandenų karaliene. Šiame mieste iš karto jaučiasi savita jo dvasia, nors norint geriau jį pažinti neužtektų nei savaitės. Tai miestas muziejus po atviru dangumi. Kur pažvelgsi, vien seni pastatai, didingi rūmai, kanalai, muziejai, bažnyčios. Gaila, kad mūsų laikas labai ribotas. Aplankome Vazos muziejų, kuriame eksponuojamas iš jūros dugno iškeltas XVII amžiaus karališkasis karo laivas, išgulėjęs jūros dugne 333 metus. Toliau — karalių rūmai–Stokholmo simbolis. Jie visais laikais buvo atviri visuomenei. Aplankome Rotušę, kurioje kasmet teikiamos Nobelio premijos. Su didžiuliu malonumu vaikščiojame siauromis Stokholmo gatvelėmis, jusdami viduramžių alsavimą, žmogaus didybę ir menkumą.
Labai gaila, bet mūsų kelionė eina į pabaigą. Prieš akis 17 valandų keltu iš Stokholmo į Rygą. Ši dalis tikrai nenuobodi ir neprailgstanti. Malonioje draugijoje ant denio gali stebėti mažų salelių gyvenimą, kurios, rodos, tarsi plaukia pro šalį.
Ryga vis gražėja
Mes jau Rygoje. Čia jautiesi lyg namuose. Ir kalba panaši, ir žmonės daug artimesni. Net malonu palyginti prekių kainas su mūsiškėmis. Jos panašios ir tikrai ne tokios aukštos kaip aplankytose šalyse. O Ryga? Nors joje daug kartų būta, ji vis gražesnė ir patrauklesnė. Ne veltui įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Aplankėme Seimo ir Prezidento buveinę. Ir Seimas, ir Prezidentas dirba viename pastate. Dar vienas sustojimas ir mes jau Biržuose. Atrodo, tik penkios dienos, o tiek daug apkeliauta ir pamatyta. Kelionės įspūdžiai dar ilgai suksis mintyse.
Zigmas RUPŠYS
Zigmo Rupšio ir Stanislovo Vadapolo nuotr.
Į Ojeby Gard ūkio fermą įvažiuojame autobusu–taip šeimininkai saugo galvijus nuo žmonių atnešamų ligų.
Melžimo linija Švedijos pieno fermoje.
Švedija. Bleckenstad fermoje karves melžia robotai.
Biržiečiai prie Said farm fermos Estijoje.