Automobilių taršos mokestis labiausiai smogs neturtingiausiems

Del­fi nuo­tr.
Sunku išburti, ko mūsų valdžia siekia iš tikro. Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis žada įvesti automobilių taršos mokestį. Valstiečių vadovas Ramūnas Karbauskis sako, kad apie tokį mokestį nieko negirdėjo ir Seime tokie įstatymai ar įstatymų pataisos nesvarstomi. Kas čia? Žaidžiama pagal schemą – "geras tardytojas" ir "blogas tardytojas"? Sunku pasakyti.

Tačiau nuojauta sako, jog toks mokestis vis tik bus įvestas, nežiūrint "gerojo tardytojo" kalbų. Visų pirmą, to reikalauja ES, o antrą Lietuvos biudžetui amžinai neužtenka pinigų. Todėl, prisidengus ES nuomone, bus apmokestinti visi senesni automobiliai, o ypač baudžiančioji ranka pakils virš senesnių dizelinių.

Tokiais automobiliais dažniausiai važinėja neturtingiausi žmones. Jiems net ir 50 eurų yra dideli pinigai. Kodėl vėl smogiama per neturtingiausius sunku pasakyti, bet kokios nors firmos vadovas ar jo pavaduotojai tikrai nevažinėja dvidešimties metų senumo dizeliuku. Realybė yra tokia, jog kaime gyvenantiems žmonėms automobilio reikia ir pinigų naujausiam Lexus neužtenka.

Dažnai jų vos užtenka įvairiems mokesčiams ir vaistams. Už valdžios žadamą tūkstantį euru, skiriamų naujam automobiliui įsigyti galima nusipirkti ne ką geresnio nei turėtas. Valdžia aiškina, jog Lietuva tapo Europos automobilių laužynu. Gal ir taip, bet Lietuva taip pat yra viena pirmaujančių pagal socialinę atskirtį. Gal nuo šito galo pradėkime diskusijas. Turtingesnis žmogus juk niekada nepirks seno automobilio, kurį gali suremontuoti vietinis meistriukas.

Gyvenimas susideda iš mažų dalykų, kurie dažnai virsta dideliais. Paimkime kad ir Pakruojo rajoną bei Linkuvą, miestelį tame rajone. Linkuvoje nėra bankomato, nėra benzino kolonėlės, nėra knygyno ir žinoma nėra ligoninės. Viso to, gal išskyrus knygyną, reikia kiekvienam. Autobusai nevažinėja per daug dažnai, o bilietai taip pat nėra nemokami. Įsivaizduokite, jog skauda dantį ir reikia pas dantistą.

Tenka važiuoti į Pakruojį. Nebūna tokių stebuklų, jog nuvažiavus, vienu kartu galima sutvarkyti sveikatos problemas, ypač, jei eini pas privatų gydytoja, o ne į valstybinę įstaigą. Arba pensijos – jei jos pervedamos į banko kortelę, Linkuvoje pinigų nepaimsi. Vėl – į Pakruojį. Galima bandyti išsigryninti pinigus Linkuvos parduotuvėse, bet jos ne visada tų pinigų turi.
Linkuva vis tik miestelis. O ką daryti žmogui gyvenančiam kaime arba vienkiemyje?
"Senas kledaras", bet vis tik krutantis "kledaras", šias problemas padeda išspręsti.
Tačiau vietoj to, kad matytų realybę, mūsų valdininkai renkasi kitą kelią – įvesti naujus mokesčius. Įprasta praktika. Kas yra pastaruoju metu girdėjo apie mokesčių ar kainų mažėjimą.